Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai19 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (19 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 19

dirbusių darbininkų skaičius – nuo kelių šimtų iki 173050. Skirtingi duomenys pateikiami ir apie Juodkrantėje pramoniniu būdu išgauto gintaro kiekius. Labiausiai tikėtina išvada, kad per gavybos laikotarpį buvo iškasta 2250 t gintaro51. Juodkrantės gintaras buvo parduodamas Pietų ir Rytų Europos kraštuose, vėliau netgi Kinijoje, Pietryčių Azijos šalyse.

Pirmąją stambią pramonės įmonę Klaipėdoje įkūrė kito, kur kas didesnio Baltijos jūros uostamiesčio verslininkai. Šteteno firma A. Scharfenorth & Co 1869 m. pastatė nedidelį kaulų klijų, dažų ir chemijos produktų fabriką52. 1872 m. jį perėmė gamybos apimtis didinusi Štetino akcinė bendrovė Union53. Klaipėdos Union fabrikas gamino superfosfatą, tomamilčius bei sieros rūgštį (pastaroji buvo skirta ne pardavimui, bet superfosfato gamybai). 1894 m. fabrikas pagamino 12,4 tūkst. t trąšų ir 57 tūkst. t sieros rūgšties54. Įmonės produkcijai gaminti reikėjo daug žaliavų, nemaža dalis kurių (fosfatai, sieros rūgšties amonis ir kt.) buvo gabenama iš tolimų užsienio kraštų – Ispanijos, JAV, Australijos55. Todėl žemės ūkiui skirtos produkcijos apimtys, kainos bei pardavimo mastai priklausė ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo išorės veiksnių. Antai
XIX a. pab. kilęs JAV–Ispanijos karas kuriam laikui sutrikdė žaliavų tiekimą ir pakėlė jų kainas, o Pirmojo pasaulinio karo metais fabriką apskritai teko uždaryti56.

Klaipėdos Union produkcija buvo skirta daugiausia aplinkinio regiono rinkai: trąšos buvo parduodamos visų pirma Klaipėdos krašte ir kitose Rytprūsių vietovėse bei gretimose tuo metu Rusijos imperijai priklausiusios Lietuvos apskrityse57. Nepaisant žaliavos pristatymo kainų ir stiprėjančios užsienio konkurencijos (su pigia produkcija į Rytprūsių rinką brovėsi Belgijos, Olandijos, Anglijos trąšų gamintojai), fabrikas dirbo pelningai, tad savininkai buvo suinteresuoti įmonės plėtra. 1897 m. pavasarį pradėjo veikti naujas sieros rūgšties gamybos cechas, o 1899 m. dėl fabriko rekonstrukcijos ir naujų statybų daugiau kaip 2 mėnesiams buvo nutraukta gamyba58. 1899–1900 m. Union metinė produkcija jau sudarė apie 36 tūkst. t trąšų, tačiau pačioje 1900 m. pabaigoje kilęs didelis gaisras beveik sunaikino fabriką: visiškai sudegė ką tik pastatyti nauji pastatai ir įrengimai (3 sieros rūgšties cechai su bokštais, superfosfato cechas, 3 sandėliai). Draudimui padengus visus nuosto

---

50 S. Gudas savo monografijoje pateikia to meto lietuviškoje spaudoje aptiktus duomenis. Pasak vieno šaltinio, 1879 m. sezono įkarštyje Juodkrantės gintaro gavybos įmonėje darbavosi apie 1200 žmonių, išlaikiusių apie 3500 savo šeimų narių. Kitame buvo rašoma, kad 1883 m. ten dirbo 1730 darbininkų, išlaikiusių beveik 5000 šeimynykščių – žr. Gudas K., min. veik., p. 10.

51 Willoweit G. Bernstein im Memelland, S. 276;
Mager F.
, min. veik., p. 221. Remdamasis archyviniais šaltiniais G. Vilovaitis teigia, kad 1864 m. Juodkrantėje buvo iškasta 18 t gintaro, 1865 m. – 26 t, 1867 m. – 36 t, 1868 m. – 47 t, o didžiausias kiekis buvęs išgautas 1886 m. – 75,5 t gintaro. J. Bučo monografijoje minimi 75 000 kg gintaro kaip esą bendras Juodkrantėje iškasto gintaro kiekis yra, žinoma, nesusipratimas – žr. Bučas J. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Vilnius, 2001, p. 133.

52 Zembrickis J., min. veik., p. 43.

53 XIX a. pab. AB Union turėjo keletą chemijos fabrikų Štetene, prie Berlyno, Karaliaučiuje, Klaipėdoje, gaminusių visų rūšių trąšas. 1907–1908 m. bendrovės fabrikai pagamino 192,9 tūkst. t produkcijos, kurios rinkos vertė tuomet sudarė 14,5 mln. markių – „Union“ (vormals „A. Scharfenorth & Co“) // Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau LCVA), f. 645, ap. 6, b. 1794, l. 8, 71.

54 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1894. Memel, 1895, S. 27.

55 Willoweit G., min. veik., p. 270.

56 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1901. Memel, 1902, S. 25; Jahn L., min. veik., p. 67.

57 Pavyzdžiui, 1899 m. 32,8 tūkst. t trąšų buvo realizuota Rytprūsiuose ir Rusijoje (Lietuvoje), o 3,5 tūkst. t išgabenta jūra į tolimesnius kraštus – Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1899. Memel, 1900, S. 26.

58 Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1897. Memel, 1898, S. 27; Bericht über Handel und Schiffahrt zu Memel für das Jahr 1899. Memel, 1900, S. 26.

47

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus