| pačios Lietuvos, bet ir visų žemių-aneksų75. Darbas prie I Statuto, įvairių "įstatų" priėmimas 1514—1529 m., seimų, kuriuose buvo pastoviai atstovaujama ir bajorija, reikšmės didėjimas buvo labai svarbus, konsoliduojant šalyje visas politines jėgas.
O tuo metu Rusijoje apie luomines privilegijas, garantuojančias feodalų imunines ir politines teises, net nežinoma76. Iki pat XVII a. bajorai dvarus galėjo valdyti tik iki gyvos galvos, ir tik bojarinai turėjo teisę paveldėti savo tėvonijas77. Didysis kunigaikštis, nuo 1514 m. pradėjęs tituluotis caru78, savo pavaldiniams buvo visiškas despotas, galėjęs su jais ir jų turtais daryti ką nori79. 1547 m. Jonas IV jau titulavosi "valdovo cholopų" caru80.
Toks feodalų padėties skirtumas negalėjo nepaveikti Baltarusijos, Ukrainos kunigaikščių, ponų, bajorų požiūrio į Maskvos valstybę. Net ir perbėgėliai Maskvos pusėn sudarė ten atskirą "tarnaujančių kunigaikščių" arba "lietuvių dvariškių" sluoksnį. Savo padėtimi jie negalėjo lygintis su vietiniais bojarinais (jau 1523 m. galingiausiųjų "tarnaujančių kunigaikščių" nebuvo), iki 3-jo dešimtmečio pabaigos jie neturėjo teisės įeiti į Bojarinų dūmą, bet dažnai turėjo daugiau teisių negu Maskvos bajorai (smulkūs "tarnaujantys kunigaikščiai" iš dalies išlaikė savo tėvonijas iki XVI a. II -osios pusės) 81.
Be šio pagrindinio LDK politinių jėgų konsolidacijos faktoriaus, buvo ir kitas, ne mažiau reikšmingas. Tai Žygimanto II įžvalgi vidaus politika, spartinusi tiek visuomeninio LDK modelio raidą, tiek padėjusi sėkmingiau spręsti iškylančius tarpnacionalinių santykių klausimus. Valdant Žygimantui II, buvo panaikintas draudimas LDK statyti cerkves. Tiesa, oficialaus rašto ar privilegijos šiuo klausimu nėra arba ji nežinoma. Įvyko nemažai pasikeitimų stačiatikių dvasinėje hierarchijoje82, o 1509—1510 m. stačiatikių cerkvės susirinkimo nutarimai padidino pa-
75 Lowmiański H, Uwagi w sprawie podłoźa społeczenego i gospodarczego unji jagiellońskiej. // Księga pamiątkowa ku uczczeniu czterechsetnej rocznicy wydania Pierwszego Statutu Litewskiego. Wilno, 1935. S. 315.; Лазутка С. I Литовский Статут. C. 65, 69 – 74.
76 Bumblauskas A. Kur buvo Lietuva feodalizmo epochoje? P. 167; Зимин А.А. Россия на пороге…C. 237.; Бычкова М.Е. Состав…C. 30.
77 Bumblauskas A. Kur buvo Lietuva feodalizmo epochoje? P.167.
78 Хорошкевич A.Л. Руское государство в системе международных отношений конца X – начала XVI в. M., 1980. C. 121.
79 Decjusz J.L. Księga... S. 85 (“/…/ stoi tyrańska władza jaką sprawuje ksiąźę moskiewski, oraz to, źe bogactwo kaźdego i jego stopień zaleźą od woli księcia“.); Герберштейн C. Записки о Московии. C. 72 – 74.; Зимин А.А. Россия на пороге…C. 237.
80 Герберштейн C. Записки о Московии. C. 15 (Царь „холопей гсударевых“).
81 Зимин А.А. Формирование... C. 143 – 144.; Зимин А.А. Новое о востании Михаила Глинского // Сов. Архивы. 1970. N. 5. C. 73.
82 Chodynicki K. Kościół prawosławny... S. 120 – 131.; Ярушевич А. Ревнитель... C. 115. |