Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai17 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (17 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 17

"MUS VIENIJA ALUS IR PERGALĖS" ARBA SPORTAS IR LIETUVIŠKOJI TAPATYBĖ

Čepaitienė R. Butatautas Ingvaras

Ingvaras Butautas

Sporto žurnalistas

El. paštas: i_butautas@dtiltas.lt

Rasa Čepaitienė

Lektorė

Humanitarinių mokslų daktarė

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto

Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra

Tel. 275 97 23

El. paštas: rasac@mail.lt

 

Visuomenės apklausos ir viešoji nuomonė rodo, kad sportiniai pasiekimai turėjo ir, nepaisant socialinių ir politinių pokyčių atkūrus nepriklausomybę, tebeturi didelės reikšmės lietuvių savivokai. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje bandoma analizuoti sporto vaidmenį konstruojant, performuojant ir išlaikant tautinį tapatumą. Pasitelkus istorinį-chronologinį analizės metodą, siekiama atskleisti, kodėl vienos sporto šakos ypač tiko šiam tikslui įgyvendinti, o kitos – mažiau? Kokie objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai lėmė, jog susiklostė būtent toks lietuviškojo tapatumo santykis su sportu? Kokį vaidmenį specifiniame sporto ir lietuviškojo tapatumo sukabinimo procese galėjo vaidinti sporto žvaigždės ir t. t. Galiausiai neapeinamas ir sportinių įvazdžių nusileidimo į politikos sritį klausimas.

 

Įvadas

Lietuvai pasiekus ilgalaikius strateginius tikslus (tapus visateise ES ir Nato nare), reikėjo ieškoti naujų visuomenės raidos vizijų. Tai vis labiau akcentuoja vieši intelektualų ir politikų pasisakymai. Iš tiesų šiandienos lietuviškajam tapatumui susidūrus su tokiais stipriais iššūkiais kaip eurointegracija ir globalizacija, iškyla poreikis „inventorizuoti“ esminius tautinio ir valstybinio tapatumo dėmenis ir juos įvertinti šių naujų sąlygų kontekste.

Kaip rodo 2004 m. internetinio naujienų portalo „Omni laikas“ atlikta apklausa, sportininkų pergalės net 89 proc. Lietuvos gyventojų skatina didžiuotis Lietuva. Ir tik 9 proc. respondentų Lietuvos sporto pasiekimų niekaip nesieja su patriotizmu. Taigi sportas kaip beveik visuotinai laikoma svarbia tautinio tapatumo sudedamoji dalis irgi tampa aktuali pažinimui. Deja, ligšioliniai akademiniai šios srities tyrimai Lietuvoje stebina savo fragmentiškumu ir iš esmės apsiriboja faktografija, o sporto žinovams savo ruožtu būdingas labiau specializuotas ir profesinis nusistatymas.

Preliminari situacijos analizė atskleidė menkai paguodžianti vaizdą – Lietuvoje beveik nėra

 

97

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus