Ingvaras Butautas
Sporto žurnalistas
El. paštas: i_butautas@dtiltas.lt
Rasa Čepaitienė
Lektorė
Humanitarinių mokslų daktarė
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra
Tel. 275 97 23
El. paštas: rasac@mail.lt
Visuomenės apklausos ir viešoji nuomonė rodo, kad sportiniai pasiekimai turėjo ir, nepaisant socialinių ir politinių pokyčių atkūrus nepriklausomybę, tebeturi didelės reikšmės lietuvių savivokai. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje bandoma analizuoti sporto vaidmenį konstruojant, performuojant ir išlaikant tautinį tapatumą. Pasitelkus istorinį-chronologinį analizės metodą, siekiama atskleisti, kodėl vienos sporto šakos ypač tiko šiam tikslui įgyvendinti, o kitos – mažiau? Kokie objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai lėmė, jog susiklostė būtent toks lietuviškojo tapatumo santykis su sportu? Kokį vaidmenį specifiniame sporto ir lietuviškojo tapatumo „sukabinimo“ procese galėjo vaidinti sporto žvaigždės ir t. t. Galiausiai neapeinamas ir sportinių įvazdžių „nusileidimo“ į politikos sritį klausimas.
Įvadas
Lietuvai pasiekus ilgalaikius strateginius tikslus (tapus visateise ES ir Nato nare), reikėjo ieškoti naujų visuomenės raidos vizijų. Tai vis labiau akcentuoja vieši intelektualų ir politikų pasisakymai. Iš tiesų šiandienos lietuviškajam tapatumui susidūrus su tokiais stipriais iššūkiais kaip eurointegracija ir globalizacija, iškyla poreikis „inventorizuoti“ esminius tautinio ir valstybinio tapatumo dėmenis ir juos įvertinti šių naujų sąlygų kontekste.
Kaip rodo 2004 m. internetinio naujienų portalo „Omni laikas“ atlikta apklausa, sportininkų pergalės net 89 proc. Lietuvos gyventojų skatina didžiuotis Lietuva. Ir tik 9 proc. respondentų Lietuvos sporto pasiekimų niekaip nesieja su patriotizmu. Taigi sportas kaip beveik visuotinai laikoma svarbia tautinio tapatumo sudedamoji dalis irgi tampa aktuali pažinimui. Deja, ligšioliniai akademiniai šios srities tyrimai Lietuvoje stebina savo fragmentiškumu ir iš esmės apsiriboja faktografija, o sporto žinovams savo ruožtu būdingas labiau specializuotas ir profesinis nusistatymas.
Preliminari situacijos analizė atskleidė menkai paguodžianti vaizdą – Lietuvoje beveik nėra
|