1996 m. Lietuvos istorikų iniciatyva įsteigtas Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas (pirmasis prezidentas – Egidijus Aleksandravičius) dėl įvairių priežasčių ilgą laiką netapo realiai veikiančia organizacija. 2004 m. sausį kelių Lietuvos istorijos mokslo institucijų atstovų susirinkime buvo nutarta komiteto (toliau LNIK) veiklą atgaivinti. 2004 m. balandžio 15 d. Lietuvos istorijos institute įvyko pagrindinių istorijos mokslo institucijų į LNIK’ą deleguotų atstovų pirmasis posėdis. Dalyvavo Alvydas Nikžentaitis, Jūratė Kiaupienė, Darius Staliūnas (Lietuvos istorijos institutas), Nerijus Šepetys ir Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas), Egidijus Aleksandravičius ir Rūstis Kamuntavičius (Vytauto Didžiojo universitetas), Nelė Asadauskienė ir Sandra Grigaravičiūtė (Vilniaus pedagoginis universitetas), Silvija Pocytė (Klaipėdos universitetas), Rita Trimonienė (Šiaulių universitetas), Arvydas Anušauskas (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras).

Nacionalinis Lietuvos istorikų komitetas atstovauja istorijos mokslo tyrimų srities profesionalams. Jis sudaromas delegavimo nuo istorijos mokslo institucijų principu. Iš 12 narių sudaryto LNIK’o kadencija – 5 metai. LNIK yra Tarptautinio istorijos mokslų komiteto (Comité International des Sciences Historiques – CISH, tinklalapis: www.cish.org), komiteto dabartinis prezidentas prof. Jürgenas Kocka (Belyno laisvasis universitetas) narys.

LNIK’o tikslai ir uždaviniai: 1) koordinuoti Lietuvos istorijos mokslą (pvz., didelių, jungtinių istorikų pajėgų reikalaujančių projektų įgyvendinimas), skatinti mokslininkų ir mokslinių centrų komunikaciją; 2) atstovauti Lietuvos istorikams įvairiose valstybės ir visuomeninėse institucijose; 3) propaguoti Lietuvos istorijos mokslo laimėjimus ir reprezentuoti šį mokslą pasaulyje (duomenys apie Lietuvos istorijos mokslo naujienas ir tarptautines konferencijas interneto svetainėje); 4) diegti istorikų bendrijoje tarptautinius profesinės etikos standartus.

Pirmojo posėdžio metu buvo išrinkta LNIK’o vadovybė: prezidentas – Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, viceprezidentai – Rimvydas Petrauskas ir Silvija Pocytė, generalinis sekretorius – Rūstis Kamuntavičius. Numatyti artimiausio laikotarpio uždaviniai: 1) sukurti LNIK’o interneto svetainę, kurioje būtų galima rasti informaciją apie Lietuvoje apgintas ir rengiamas daktaro disertacijas, skelbiamos jų santraukos, istorijos mokslo aktualijos (konferencijos, pranešimai, stipendijos etc.), kitos nuorodos (svetainė jau sukurta – www.lnik.tk); 2) parengti LNIK’o įstatus; 3) atnaujinti kontaktus su Pasauliniu istorijos mokslų komitetu; 4) surengti viešų renginių, kurių metu LNIK’as prisistatytų Lietuvos istorikams, seriją; 5) 2005 m. rudenį surengti pirmąjį Lietuvos istorikų suvažiavimą.

Nors ir gyvename tautinių istoriografijų „įveikos“ amžiuje, vis dėlto mokslo organizavimo požiūriu nacionalinio komiteto veikla, re-