Dalia Bukelevičiūtė
Doktorantė
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Naujosios istorijos katedra
Tel. 268 72 86
El. paštas: bukel@delfi.lt
Lietuviškoje istoriografijoje visiškai nėra skirta dėmesio Lietuvos ir Čekoslovakijos prekybos santykių analizei. Šių dviejų valstybių tarpusavio prekybos santykius yra tyręs tik čekų istorikas
L. Švecas, tačiau jie yra atskleidžiami Čekoslovakijos bendradarbiavimo su Pabaltijo valstybėmis (kartu Latvijos ir Estijos) kontekste1.
Šis straipsnis parengtas išimtinai remiantis neskelbtų dokumentų faktų analize, visų pirma Lietuvos valdžios atstovų ir diplomatų tarpusavio susirašinėjimo (esančiais LCVA) ir Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos archyvo (toliau AMZV) Ekonominės sekcijos (IV sekcia) dokumentais (derybų eigos aprašymais, kai kuriais dokumentais, rodančiais prekybos santykių su Lietuva raidą, susirašinėjimo su Čekoslovakijos diplomatais dokumentais). Kai kuriais klausimais straipsniai buvo skelbiami ir žurnale „Tautos ūkis“2.
Darbo tikslas – išanalizuoti padidėjusį Lietuvos oficialiųjų asmenų suinteresuotumą Čekoslovakijos rinka dėl pasireiškusių ekonominės krizės padarinių ir išskirtinį siekį ten išvežti kuo daugiau žemės ūkio produktų. Siekta išnagrinėti tarpusavio derybų dėl Lietuvai leidžiamų įvežti į Čekoslovakiją prekių apimčių nustatymo pagrindinius bruožus ir Lietuvos interesų raidą. Svarbus Čekoslovakijos oficialiųjų asmenų požiūris į Lietuvą, kaip į prekybos partnerę, kuris išryškėjo vykstant šioms deryboms. Straipsnio chronologinės ribos (1932–1939 m.) apibrėžia laikotarpį, kai buvo sudaryti susitarimai dėl Lietuvai leidžiamų įvežti prekių apimčių.
Lietuvos valstybės interesai Čekoslovakijos rinkos atžvilgiu
1931–1932 metais
Čekoslovakija 1925–1929 m. buvo svarbi Lietuvos prekybos partnerė, nes užėmė 3–5 vietą
___
1 Švec L. Československo a pobalstké stįty 1918–1939. Praha, 2001.
2 Kuzminskas S. Laisva prekyba, kontingentai ir licencijos // Tautos ūkis. 1932, Nr. 9, p. 245. | 
dizainas ir programavimas giriaus