| tuviškai, bet vis daugiau buvo imta rašyti anglų kalba. Taip buvo siekiama kelių tikslų. Pirmiausia tai buvo galimybė užsiangažuoti kaip mokslininkui toje šalyje, jeiti į visuomenės akiratį, dirbti mokslinį darbą. Vienu iš tikslų buvo galimybė supažindinti tų šalių politikus su Lietuvos istorija, viliantis, kad jie tarpininkaus, iškeliant Lietuvos problemas į tarptautinę areną, stimuliuos Nepriklausomybės atkūrimo diskusiją. Darbai buvo rašomi ir iš politinių paskatų.
Turint tokius tikslus bendri daugelio darbų bruožai buvo: 1) turėto valstybingumo akcentavimas, 2) okupacijų parodymas, 3) antinacinių ir antisovietinių kovų pabrėžimas, 4) prievartinės ekonomikos ir kultūros sovietizavi-mas, 5) absoliučios sovietų valdžios, Maskvos valdymo atskleidimas, nes tik taip įmanoma susipažinti su beviltiška tautos padėtimi, jos herojiškos kovos vaizdavimu žadinti užuojautą. Toks traktavimas leido išsaugoti pasiuntinybę JAV, sudarė sąlygas išeivių organizacijoms pretenduoti į vyriausybės vaidmenį egzilyje - VLIK-as ir kalbėti tautos vardu.
Periodizacijos ir koncepcijos formavosi lietuvių kalba spausdintuose darbuose, bet jų plėtra, galutinis nustatymas išryškėja anglų kalba parašytuose veikaluose. Pagrindiniai darbai, kuriuose pavaizduoti tam tikri Lietuvos raidos momentai: - K. Tauro veikalas romantišku pavadinimu "Partizaninės kovos Gintaro krašte"3, 1965 m. buvo išspausdintos V. S. Vardžio redaguotas straipsnių rinkinys "Lietuva sovietų priespaudoje"4. Šiame rinkinyje išryškėjo pirmosios istorinės raidos periodizacijos chronologinės ribos, koncepcijos. Tai svarbus etapas istoriografinės minties raidai. A. Budreckis5 ir Br. Kaslas nušvietė 1940-1941 m. įvykius ir įvardijo jų esmę. J. Pajaujis-Javis nusakė visą sovietų vykdytą politiką Lietuvoje vienu žodžiu - genocidas.7
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje-devintojo dešimtmečio pradžioje pasirodė keli stambūs naujosios istorijos veikalai. Tai T. Remeikio "Opozicija sovietiniam valdymui Lietuvoje"8 ir R. Misiūno ir R. Taageperos knyga "Baltijos valstybės: priklausomybės metai 1940-1980".9 Šios knygos faktiškai baigė vertinimų ir periodizacijos nustatymo laikotarpį. Galutinai visa tai baigėsi veikalu "700 Lietuvos metų"10, reziumavusiu istorinės minties raidos laimėjimus.
Nagrinėdami Lietuvos bažnyčios istoriją, I. Savasis11, S. Sužiedėlis12, V. S. Vardys13 prisidėjo ir prie bendrosios istorijos tyrinėjimų. Viena pirmųjų istorinės raidos problemų, pradėta analizuoti, - tai 1940-1941 metai. Visi autoriai sutarė, kad 1940 m. Lietuvoje prasidėjo sovietinė okupacija. V. S. Vardžio nuomone, ji buvo agresyvios SSSR politikos tęsinys nuo 1939 metų. Išsiskiria minėtos sintetinės Lietuvos istorijos koncepcija. Laikotarpis nuo 1940 m. iki dabar vertinamas kaip okupacijų metas. Kiti autoriai akcentuoja 1940-1941 m. - sovietinės okupacijos metus. 1940 m. |
dizainas ir programavimas giriaus