2. Skirtingų laikotarpių ir skirtingų dvarų formalizuota-statistinė baudžiavinių ūkių analizė leidžia konstatuoti menką jų vidinės struktūros sudedamųjų dalių subalansavimo laipsnį. Vadinasi, valstiečio ūkis labai silpnai dar buvo orientuotas į rinkos poreikius, jo ekonominį potencialą sąlygojo vien feodalinės rentos norma.
3. XVIII a. pab.-XIX a. I pusėje Lietuvoje vyravo ir stiprėjo paprastoji prekinė gamyba. Palivarkinės gamybos intensyvinimo pagrindą sudarė beatodairiškas rentos normos didinimas, dėl kurio buvo visos žemės ūkio gamybos sąstingis, nieko bendra neturįs su kokybiniais poslinkiais. Pastarųjų atsiradimas agrarinių santykių struktū roje metodologiškai sietinas su poreforminiu laikotarpiu.
Nuorodos
- Istorija krestjanstva v Evrope. Epocha feodalizma. T. III. M., 1986. S. 145-146.
- Jurginis J. Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje. V., 1962.
- Jučas M. Baudžiavos irimas Lietuvoje. V., 1972.
- Pochilevič D. L. Krestjane Belorusii i Litvy v XVI-XVIII vv. Lvov. 1957; Krestjane Belorusii i Litvy vo vtoroj polovine XVIII veka. Vilnius, 1966.
- Ulaščik N. N. Predposylki krestjanskoj reformy 1861 g. v Litve i Zapadnoj Belorusii. M. 1965.
- Neupakojev V. I. Krestjanskaja reforma v Litve vo vtoroj treti XIX v. M. 1976; Merkienė R. Gyvulių ūkis XVI- XX a. I pusėje. V. 1989; StrodsH. Razvitie selskochoziajstvennogo proizvodstva i torgovli v Latvii (2-ja polovina XVIII-1-ja polovina XIXvv.). Riga. 1985; Kozlovskij P. G. Magnatskoe choziajstvo Belorusii vo vtoroj polovine XVIII v. Minsk. 1982; Zemliavladenije i zemliapolzovanje v Belorusii v XVIII-I pol. XIX v. Minsk. 1982.
- Jučas M. Min. veik. P. 140-141
- Ten pat. P. 148-152.
- Ten pat. P. 14,125.
- Lietuvos TSR istorija. V., 1985. T. 1, P. 210, 212.
- LVIA. F. 378. B. 156. D. 1. L. 183. Pamerneckis S. Istočnikovedčeskije voprosy litovskich inventarej Siauliaiskoj ekonomii k XVIII-I treti XIX vv. AMMD. Istorija. 1982. T. XXII. P. 74.
- Tyla A. Lietuvos valstiečių istorijos (1795-1861 m.) bruožai // Lietuvių atgimimo istorijos studijos. V., 1993. T. 4. P. 29.
|