| kurių dydis vidutiniškai siekė nuo 5 iki 15 Lt. Šv. Nikolajaus brolija įsteigė specialų fondą, kuris turėjo aprūpinti Lietuvos stačiatikių parapijas maldaknygėmis ir raidynais. Atitinkamai kainavo labdaringų renginių organizavimas42.
Šv. Nikolajaus brolija teikė daug dėmesio stačiatikių bendruomenės dvasinio gyvenimo atgaivinimui. Jos organizuojamose paskaitose ir bažnytinės muzikos koncertuose dalyvavo geriausios tarpukario Lietuvos rusų intelektualinės pajėgos. Nemokamos paskaitos dažniausiai vyko Kauno rusų gimnazijoje. Pavyzdžiui, 1931 m. vasario 1 d. susirinkusieji išklausė V. Kamenskio paskaitą „Kur tikroji krikščionio laimė“, vasario 8 d. – protojerėjaus V. Nedveckio „Mūsų Švento tėvo Grigorijaus Teologo gyvenimas ir darbai“43.
1938 m. gegužės 26 d. Šv. Nikolajaus brolija surengė bažnytinės muzikos koncertą. Pagrindinis tokių koncertų iniciatorius buvo K. Sokolskis, kurį laiką dainavęs Valstybės teatre. 1933–1935 m. jų metu buvo renkamos lėšos Kauno Apreiškimo Švč. M. Marijai katedrai statyti. Kartu bandyta populiarinti bažnytinį meną. Paprastai koncertinę programą paįvairindavo religinio turinio paskaitos. Vis dėlto Šv. Nikolajaus brolija, kaip ir Marijos stačiatikių moterų labdaringoji draugija, dažnai susidurdavo su rusų bendruomenės abejingumu finansiniams įsipareigojimams. 1938 m. rusų spaudoje buvo pabrėžiama, kad „kiekvienais metais rinkliavos duoda mažiau pelno, o rusų poreikiai vis didėja“44.
Šv. Nikolajaus brolija rengė „Vaikų šventę“. Antai 1937 m. gegužės 30 d. joje dalyvavo Kauno metropolijos choras, dainavo Kauno rusų pradinės mokyklos Nr. 33 auklėtiniai, vadovaujami mokytojo D. Gomolickio, taip pat Kauno rusų gimnazijos mergaičių choras45.
1935 m. Šv. Nikolajaus brolija sumanė įkurti trumpalaikius giedojimo kursus. Ji prašė visų Lietuvos stačiatikių šventikų palaikyti kursų idėją, bet tik 4 parapijos iš 32 sutiko paremti šį reikalą pinigais46. Taigi sumanymas žlugo dėl stačiatikių bendruomenės nemokumo.
Šv. Nikolajaus brolijos veiklos pradžia teikė daug vilčių, jog pavyks pritraukti į draugiją nemažą būrį narių. Iki 1926 m. pabaigos Šv. Nikolajaus brolijos nariais tapo 190 asmenų. Vėliau šis rodiklis gerokai smuko ir daugiau nepasiekė buvusio lygio. 1930 m. brolijai priklausė 80, 1931 m. –103, 1932 m. – 80, 1933 m. – 76, 1934 m. – 76, 1935 m. – 100 narių47. Maža to, net ir draugijai priklausę nariai vengė mokėti mokesčius, tokiu būdu siaurindami jos veiklos galimybes. 1927 m. gruodžio 18 d. susirinkime Šv. Nikolajaus brolijos valdyba primygtinai ragino narius laikytis finansinių įsipareigojimų48. 1940 m. rugpjūčio 26 d. vidaus reikalų ministerijos nutarimu Kauno Šv. Nikolajaus brolija buvo likviduota49.
2.3. Kauno Šv. Serafimo Sarovsko stačiatikių labdaringoji laidotuvių brolija
Kauno labdaringoji laidotuvių brolija buvo įkurta 1907 m. rugsėjo 21 d. Nepriklausomoje Lietuvoje
_______________________________________________
42 Годовой отчет о деятельности... // ГЛПЕ. 1935, № 10–12.
43 Лекции в Ковенском Свято-Никольском Братстве // Наше эхо, 25 декабря 1930, № 537.
44 Духовный концерт // Эхо, 8 мая 1938, № 134.
45 Детский праздник Никольскаго Братства // Эхо, 2 июня 1937, № 147.
46 Годовой отчет о деятельности... // ГЛПЕ. 1935, № 10–12.
47 Ковенское Свято-Никольское Братство // ГЛПЕ. 1924, № 1–4; Годовой отчет о деятельности... // ГЛПЕ. 1935, № 10–12.
48 На собрании членов Kовенскаго Свято-Никольскаго православнаго братства // Эхо, 21 декабря 1927, № 288; 1926 m. Kauno Šv. Nikolajaus brolijos įstatai // LCVA. F. 402, ap. 5, b. 69, l. 4.
49 1940 m. rugpjūčio 26 d. vidaus reikalų ministro nutarimas // LCVA. F. 402, ap. 5, b. 69, l. 22. | 
dizainas ir programavimas giriaus