51 Šis klausimas tiesiogiai nepriklauso iškeltai temai – mums ne tiek svarbu, kaip vystėsi Naugardo ir Lietuvos santykiai, bet kaip Naugardas rinkosi politinę priklausomybę.

52 С. М. Соловьев. История Росии с древ-нейших времен. Кн. III (тома 5–6). Москва, 1960.

53 Пресняков А. Е. Образование великорусс-кого государства. 1918. С. 411–412, 431–441.

54 Костомаров Н. Севернорусские народо-правства во времена удельно-вечевого уклада. Т. I. СПб. 1863.

55 Ключевский В. О. Сочинения в девяти томах. Т. II. Курс Русской Истории. Часть II. Москва, 1988.

56 Базилевич К. В. Внешняя политика русс-кого централизованного государства, вторая по-ловина XV века, Москва, 1952. С. 89, 97.

57 Бернадский В. Н. Новгород и новго-родская земля в XV веке. Москва–Ленинград, 1961. С. 254–307.

58 Черепнин Л. В. Образование русского цен-трализованного государства в XIV–XV веках. Москва, 1960. С. 855–862.

59 Янин В. Л. Новгородские посадники. Мос-ква, 1962. С. 342–349.

60 Лепко И. В. Социально-политическая борь-ба в Великом Новгороде в 1477–1478 гг. (по ле-тописям) // Ученые Записки Вологодского Пе-дагогического Института имени В. М. Молотова. Т. 9. Вологда, 1951 ir kt.

61 Скрынников Р. Г. Трагедия Новгорода. Москва, 1994. С. 9–15.

62  Голубинский Е. История русской церкви. Т. II. I половина тома. Москва, 1900.

63Хорошев А. С. Церковь в социально-по-литической системе Новгородской феодальной республики. Москва, 1980. С. 188–191.

64 Kołankowski L. Dzieje WKL za Jagielonów. T. 1. 1377–1499. Warszawa, 1930. S. 304–314, 332–334.

65 Papée F. Polska i Litwa na przełomie wieków średnich. T. 1. Kraków, 1904. S. 38–41.

66 Koneczny F. Litwa a Moskwa w latach 1449–1492 („Dziejów Rosji“ tom II). Wilno, 1929. S. 38–44, 61, 68–76, 81–99, 132–141.

67 žr. Krupa K. Polityczne związki Giedyminowiczów z Nowogrodem Wielkim w latach 1430–1471 // Przegląd Historiczny. Warszawa, 1993. T. 84. Z. 3. S. 289–306.

68 Tai samprata, kurią susidariau, susipažinęs su šaltiniais ir panaudodamas istoriografinius tyrimus.

Šiame skyriuje dėl jo bendro pobūdžio stengiamasi išvengti nuorodų; skaitytojas nukreipiamas į tą darbo vietą, kur konkretus teiginys yra specialiai nagrinėjamas, nurodant skyrių.

69 Dėl datos žr.  Янин В. Л. Новгородские акты XII–XV вв. Москва, 1991. С. 177.

70 Žr.Хорошев А. С. Церковь в социально-политической системе Ховгородской рес-публи-ки. Москва, 1980. С. 90–100; Лихачев Д. С. Русские летописи (и иx культурно историчес-кое значение). Москва–Ленинград, 1947. С. 311–315.

71 1444 m. Naugardas atmetė Kazimiero pasiūlymą pripažinti jį valdovu [žr. skyrių „Priešistorė“]; visgi bažnytinėje srityje Eutimijus II parodė Lietuvai nepaprastą palankumą, 1434 m. vykdamas įšventinimui į Smolenską pas metropolitą Gerasimą. Tačiau tai specifinių aplinkybių nulemtas poelgis, reikalaujantis specialaus aptarimo [žr. Хорошев А. С. Цер-ковь... С. 88–90].

72 Žr. skyrių „1456 m. karo priežastys“.

73 Žr. skyrių „Jaželbicai – 1456 m. karo pasekmės“.

74 Didžiojo kunigaikščio ir jo vietininko rezidencija šalia Naugardo.

75 Būta net sąmokslo siekiant nužudyti didįjį kunigaikštį (žr. Бернадский В. Н. Новгород... С. 260).

76 Žr. skyrių „Nuo Jaželbicų iki „tėvonijos krizės“.

77 Kadangi Maskvos hegemonija buvo sustiprėjusi, reikėjo orientuotis į Lietuvos hegemoniją.

78 Tai nebuvo šiaip sau žingsnis rusų bažnyčioje, nes, susikūrus faktinei Maskvos autokefalijai, kartu buvo sprendžiamas jos pripažinimas arba nepripažinimas (einant į Konstantinopolį), tai plačiau bus aptarta kitame straipsnyje.

79 Tai plačiau bus aptarta kitame straipsnyje.

80 Tai plačiau bus aptarta kitame straipsnyje.

81 Žr. Бернадский В. Н. Новгород... С. 296.

82 Tai plačiau bus aptarta kitame straipsnyje.

83 Tai plačiau bus aptarta kitame straipsnyje.

84Насонов А. Н. Монголы и Русь. Москва–Ленинград, 1940. С. 26–35, 94.

85  Янин В. Л. Новгородские посадники. Москва, 1962. С. 143–144; 158–159.

86 Vladimiro didžiojo kunigaikščio politinės sistemos nereikėtų painioti su Vladimiro didžiąja kunigaikštyste; Vladimiro didžiojo kunigaikščio politinė sistema – tai platesnė sąvoka, apimanti tiek pačią Vladimiro didžiąją kunigaikštystę, tiek ją valdančio