Po 1963 m. LKP CK vasario plenumo aktyviau dalyvauti antireliginėje veikloje imti prievartauti ir medicinos darbuotojai. Jie turėjo aiškinti, kad kai kurios religinės apeigos (švęsto vandens vartojimas, kryžiaus bučiavimas) gali kelti pavojų sveikatai. Gydymo įstaigose pradėti platinti lapeliai, įspėjantys apie tikėjimo žalą sveikatai: pavyzdžiui, ,,Bažnyčia – ligų šaltinis“ ir pan. 7-ojo dešimtmečio pradžioje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad dirbti ateistinį darbą gydymo įstaigose labai trukdo žemesniojo medicinos personalo – seserų ir slaugių, tarp kurių buvo nemažai vienuolių, religingumas. 1963–1964 m. maksimaliai buvo panaudojamos ir tradicinių propagandos formų galimybės. ,,Žinijos“ draugija pervadintos PMŽSD sistemoje per metus buvo perskaitoma daugiau nei 12 tūkst. paskaitų, publikacijų skaičius periodinėje spaudoje 1964 m. pasiekė 500, 1963–1964 m. išleisti net 87 neperiodiniai leidiniai⁴⁶. Politinės ir mokslinės literatūros leidykla pradėjo leisti ,,Masinio ateizmo“ seriją – nedideles, pigias brošiūrėles, skirtas masiniam skaitytojui.

Nors nušalinus N. Chruščiovą ateistų įkarštis atslūgo, dauguma dešimtmečio pradžioje sugalvotų ar pradėtų ateistinės propagandos ir švietimo programų buvo vykdomos toliau. 1966 m. duris atvėrė prieš penkerius metus įkurtas LSSR ateizmo muziejus, Vilniaus universitete buvo įsteigta Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra, kuriai buvo numatytas mokslinio tiriamojo darbo šioje srityje koordinatoriaus vaidmuo. Vykdant partijos raginimą pagrįsti ateistinę propagandą mokslo argumentais, Maskvoje buvo įsteigtas Mokslinio ateizmo institutas, o 1966 m. pradėjo eiti žurnalas „Voprosy naučnogo ateizma“. Kita vertus, kai kurie dešimtmečio pradžioje pirmą kartą išbandyti ateistinės propagandos metodai buvo laikinai užmiršti. 1965 m. paskelbtas ateistinio plakato konkursas sužlugo, kadangi dailininkai nepateikė nė vieno komisijos dėmesį patraukusio plakato. 1966 m. ekranuose pasirodžius rež. A. Griškevičiaus sukurtam dokumentiniam filmui ,,Tavo rankose“, LKS visą dešimtmetį nebekūrė kino filmų antireligine tematika. Faktiškai nustojo veikti ir ateistų-lektorių mokyklos rajonuose, atslūgo valdžios domėjimasis tradicinėmis šventėmis. Beveik per pusę sumažėjo ir periodiniuose leidiniuose spausdinamų ateistinių publikacijų bei leidžiamų knygų kiekis. Vis dėlto galima konstatuoti, kad 7-ojo dešimtmečio pradžioje visuomenės ateizavimo mechanizmas Lietuvoje įgijo tą pavidalą, kuris iš esmės nebesikeitė iki režimo žlugimo.

Išvados

Ateistinės propagandos mechanizmas Lietuvoje buvo paleistas tik 1947 m. rudenį, režimui labiau įsitvirtinus ir pradėjus vykdyti viską apimančią sovietizavimo programą. Iki 1954 m. tai buvo labiau antibažnytinė nei antireliginė propaganda, nukreipta pirmiausia prieš katalikų dvasininkus, popiežių ir bažnytines institucijas. Pagrindiniai ateistinės propagandos kanalai šiuo laikotarpiu buvo periodinė spauda ir paskaitos. N. Chruščiovo ir jo komandos val

___

46 Skuodis V. , p. 23, 211.