| jai hegemonės statusą užtikrino galingas laivynas (šis be kliūčių viešpatavo vandenynuose), dėl kurio ji vyravo jūrinėje prekyboje, ir tai, jog ji pirmoji KPS tapo industrinė valstybė.
Kaip matome, kilusi iš „užsitęsusio“ XVI a., KPS globali tapo antroje XIX a. pusėje. Wallersteino teigimu, tai buvo nauja, iki tol nebūta, kapitalistiniu gamybos būdu pagrįsta socialinė sistema, egzistuojanti iki šiol.
3. Wallersteino KPS teorijos recepcija ir kritika
Wallersteino KPS teorija sulaukė labai plataus socialinių ir istorijos mokslų specialistų vertinimo. Istorikai buvo ne tik pirmieji, bet ir aršiausi KPS teorijos kritikai. Jie priekaištavo Wallersteinui dėl jo teorijos ir empirinės medžiagos neadekvatumo. Istorikas marksistas Robertas Brenneris, vienas griežčiausių Wallersteino kritikų, kategoriškai atmeta tezę, kad Rytų Europos (ypač Lenkijos) ekonominį atsilikimą XVI–XVIII a. nulėmė priklausomybė KPS periferijos statusu. Brenneris 1976 m. straipsnyje Agrarinės visuomenės struktūra ir ekonomikos raida ikiindustrinėje Europoje teigia, kad šį atsilikimą lėmė ne priklausomybė Europos ekonominiam pasauliui, bet prieš tai buvęs atsilikimas69.
Kitame straipsnyje (Kapitalizmo raidos priešistorė: neosmitinio marksizmo kritika) Brenneris taip pat įnirtingai kritikuoja Wallersteiną ir šiam didelę įtaką padariusį istoriką marksistą M. Malowistą (iš kurio Wallersteinas perėmė teiginį, kad XV a. tarp Vakarų ir Rytų Europos buvo tik nedidelis ekonominio išsivystymo skirtumas)70. Kritikas nurodo pagrindinį Wallersteino KPS teorijos, analizuojančios Lenkijos situaciją, trūkumą: esą eliminuojamas arba ignoruojamas abipusis klasinės struktūros ir ekonomikos raidos ryšys. Būtent Lenkijos bajorijos naudai susiklostęs klasinių jėgų santykis leido jiems maksimaliai sustiprinti baudžiavinį valstiečių išnaudojimą, lėmusį atsilikimą nuo Vakarų Europos. Brennerio teigimu, Rytų Europos atsilikimas buvo sąlyga, dėl kurios šis regionas pateko į Europos ekonominį pasaulį71.
Garsus Vakarų marksizmo teoretikas, istorinis sociologas Perry Andersonas, lygindamas feodalizmo raidą įvairiuose Europos regionuose, daugiausia dėmesio teikdamas Vakarų ir Rytų Europos skirtumams, taip pat tvirtina, kad XV a. Lenkija buvo atsilikusi nuo Vakarų Europos. To meto Lenkija, anot jo, buvo retai apgyvendinta teritorija, joje vyravo daugiausia nederlingas dirvožemis, primityvi žemės ūkio technologija, buvo reta miestų72.
Motyvuotos kritikos sulaukia ir KPS teorijoje padidinta tarptautinių mainių bei pasaulinės rinkos procesų reikšmė regionų vidaus socialinei-ekonominei raidai. Istorikas Henkas Wesselingas teigia, jog iki pramoninės revoliucijos pasaulinė prekyba turėjo mažą įtaką Europos valstybėms. Kalbant šių laikų terminais, XVI–XVIII a. nebuvo supertankerių, galinčių jūros prekybos keliais gabenti itin didelius kiekius produkcijos ir žaliavos, todėl apimties požiūriu prekyba žemės ūkio žaliavomis bei plataus vartojimo prekėmis nebuvo didelė. Wesselingo teigimu, Anglijos (turint omenyje šios
___
69 Brenner R. Agrarian class structure and economic development in pre-industral Europe // Past and Present. 1976, no 70, p. 30–75.
70 Brenner R. The origins of capitalist development: a critique of neo-Smithian Marxism, 1977. Cit. iš: Chirot D., Hall T. D. World-System Theory, Annual Review of Sociology. 1982, vol. 8 (81–106), p. 98.
71 Brenner R. Economic Backwardness in Eastern Europe in Light of Developments in the West (Ed. D. Chirot). Backwardness in Eastern Europe. Economics and Politics from the Middle Ages until the Early Twentieth Century. Berkely: University of California Press, 1989 (15–52), p. 36–37.
72 Anderson P. Passages from Antiquity to Feudalism. London: Verso, 1974, p. 258–264. |