Apie XIV a. Lietuvos kunigaikščių pakėlimo ceremoniją M. Strijkovskis rašo savo kronikoje. Aprašydamas Jaunučio pakėlimo ceremoniją jis mini tokias insignijas: kalavijas, ietis, kunigaikščio kepurė ir valdžios ženklai; Jogailos: kunigaikščio kepurė, drabužiai, kalavijas; Vytauto: kunigaikščio kepurė, drabužiai, ietis, kalavijas (nepamirštama paminėti, kad visa tai vyko pagal krikščionišką ceremonialą)⁵³.

M. Kosman, tyrinėjęs Lietuvos kunigaikščių pakėlimo ceremoniją, vienintele patvirtinta pagoniškos pakėlimo ceremonijos dalimi laiko išrinktojo ar pakeltojo kunigaikščio priesaiką užmušto žvėries krauju⁵⁴. Visos insignijos, tarp jų ir kalavijas, kurias mini M. Strijkovskis, tyrinėtojo nuomone, tėra lakios kronikininko fantazijos vaisius. Nesigilinant į autoriaus nagrinėjamą kraujo priesaikos reikšmę kunigaikščių pakėlimo ceremonijoje⁵⁵ ir turint omenyje, kad M. Strijkovskis veikiausiai pritaikė jam žinomą XVI a. antrosios pusės ceremonialą XIV amžiui, derėtų vis dėlto atkreipti dėmesį į sfragistinę medžiagą. Kalavijas kaip kunigaikščio insignija matomas valdovų majestotiniuose antspauduose: Vytauto, Žygimanto Kęstutaičio, kiek žinoma iš aprašo – ir Švitrigailos⁵⁶. Ankstesniuose raito valdovo antspauduose: Jogailos, Vytauto, Žygimanto Kęstutaičio, taip pat rasime kalaviją. Kęstučio ir Vytauto antspauduose vaizduojamas pėsčiasis karys rankoje laiko kalaviją. Portretiniuose pėsčio ar raito valdovo antspauduose kalavijas veikiau traktuotinas kaip ginkluotės atributas⁵⁷, o majestotiniame antspaude jis įgauna visai kitą – kunigaikščio valdžios insignijos reikšmę. Tai, kad kalavijo insignijos reikšmė buvo suvokta Vytauto laikais, liudija Benedikto Makros pakėlimas į riterius 1412 m. Naujai pakeltasis ta proga buvo apdovanotas auksiniu diržu, pentinais, kailiais ir kitomis brangenybėmis⁵⁸. Pakėlimo ceremonijoje neabejotinai turėjo būti naudojamas valdovo kalavijas ir ne mažiau svarbu, kad pakėlimo ceremoniją galėjo atlikti tik suverenus valdovas, disponuojantis valdovo insignijomis⁵⁹. Šiuo atveju sfragistinė medžiaga prieštarauja M. Kosmano išvadai, o nesant rašytinių šaltinių apie XIV a. Lietuvos kunigaikščių pakėlimo ceremoniją, ši medžiaga liudija buvus kalaviją, kaip kunigaikščio insigniją⁶⁰.

Kalavijas, kaip valdovo insignija, vaizduojamas ir Lietuvos valdovų pėsčio kario ir raitelio antspauduose. Lietuvių raitelių antspauduose dažniausiai vaizduojamas kalavijas⁶¹. Tačiau yra ir tam tikra takoskyra. Ankstyvųjų Jogailaičių dinastijos atstovų raitelio antspauduo

___

53 Stryjkowski M. Kronika polska, litewska, żmudzka i wszystkej Rusi, t. 2, p. 2, 60, 97.

54 Kosman M. „Podniesienie“ książąt litewskich // Acta Baltica Slavica. 1976, t. 10, p. 22–25. To paties. Litwa pierwotna. Mity, legendy, fakty (toliau – Litwa pierwotna). Warszawa, 1989, p. 257–262.

55 Ibid., p. 23–26.

56 Gumowski M. Pieczęcie książąt, p. 720–721, tab.
V 34, p. 724–725, tab. VII. 48, 49, p. 715.

57 Lenkų istoriko Z. Piecho teigimu, Silezijoje pėsčio valdovo antspauduose esantys ginkluotės elementai neretai įgauna insignijų pavidalą, priešingai nei raito valdovo ginkluotės elementai – Piech Z. O średniowiecznej sfragistyce i heraldice książęcej na Śliąsku // Kwartalnik Historyczny (toliau – Piech Z. O średniowiecznej sfragistyce i heraldice książęcej na Śliąsku). Warszawa, 1992, t. 3. Rocznik 99, p. 8. Apie stovinčio kario ginkluotės elementus, kaip valdovo atributus, rašo Schöntag W. Das Reitersiegel, p. 93.

58 Codex epistolaris Vitoldi magni ducis Lithuaniae 1376–1430. Wydał A. Prochaska (toliau – CEV). Kraków, 1882 in: Monumenta Medii Aevi Historica Res Gestas Poloniae Illustrantia, t. 6, p. 249.

59 Kutrzeba St. Ordo coronandi, p. 193.

60 Kad M. Kosman, tyrinėdamas Lietuvos kunigaikščių pakėlimo ceremoniją, remiasi tik rašytiniais šaltiniais, kurie suteikia vienpusišką vaizdą, rašė Piech Z. Mitra książęca, p. 36–37.

61 Gumowski M. Pieczęcie książąt litewskich – Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Vytautas, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Mykolas Žygimantaitis, p. 709, 702–703;
707–722; 714–715; 724; 707–708.