zacijos veikloje su tarnyba buvo sunkiai suderinamas. Į Kariuomenės pirmūnų sąjungos veiklą įsitraukė daugiausia atsargoje buvę karininkai ir kareiviai. Svarbus buvo ir toks platus pačios idėjos paviešinimas. Iki šio suvažiavimo asmenys, kurie dalyvavo tautiniame judėjime Rusijoje, tik keletą kartų bandė susirinkti . Pirmasis to meto įvykių priminimas buvo 1924 m. gruodžio 9 d., kai Vytauto bažnyčioje buvo atidengta atminimo lenta Vytauto Didžiojo Sibiro bataliono kariams, bolševikų nužudytiems tolimajame Sibire. Tuo metu sukako penkeri metai nuo to šiurpaus įvykio, kai 1919 m. gruodžio 9 d. penki karininkai ir trys kareiviai buvo sukapoti kardais, o vienas karininkas nušautas. Sibiro lietuvių bataliono kariai prisimindavo savo draugus. Apie jų auką karinėje spaudoje pasirodė ne vienas straipsnis35. 1928 m. vasario 12 d. įvyko Rumunijos fronto lietuvių karių suvažiavimas. Susirinkusieji pasidalijo atsiminimais, aplankė Karo muziejų ir, pasveikinę šalies Prezidentą ir krašto apsaugos ministrą, išsiskirstė. Apie suvažiavimą straipsnį parašė kpt. K. Sabalys36. 1934 m. mjr. K. Sabalio atsiminimai apie lietuvių karius Rumunijos fronte buvo išspausdinti „Vaire“37. Šie straipsniai ir padaryti darbai rodo, kad buvo noras susitikti su senais kovos draugais, dalytis atsiminimais, bet neturime duomenų, kad tuose susitikimuose būtų iškelta idėja įkurti savo organizaciją. Galima daryti prielaidą, kad mintis ją kurti gimė Kazio Sabalio galvoje, nes jis buvo ne vieno susitikimo ir straipsnio autorius.

Toks iškilmingas ir aktyviai Vyriausybės ir Prezidento paremtas tautinio sąjūdžio dalyvių suvažiavimas sudarė palankias sąlygas kurti Kariuomenės pirmūnų sąjungą. Dėmesys ir pagarba suvažiavimo dalyviams reiškė, kad ir ateityje jie gali tikėtis savo veiklos ir nuopelnų įvertinimo ir pripažinimo.

Sprendimas kurti Kariuomenės pirmūnų sąjungą buvo priimtas pirmame iškilmingame posėdyje Valstybės teatre 1937 m. rugsėjo 7 d. Toks noras buvo motyvuojamas būtinybe įamžinti „[...] anų laikų veiklą ir ją palaikyti savitarpyje ir tautoje, suvažiavimas išrinko įgaliotinių komitetą“38. Į komitetą buvo išrinkti 25 asmenys. Jų veiklą koordinavo Organizacinis komitetas, kuris buvo išrinktas suvažiavimui rengti. Šis komitetas tęsė darbą siekdamas sukurti tautinio lietuvių sąjūdžio dalyvius vienijančią organizaciją. Lapkričio 5 dieną Organizacinio komiteto nariai savo jau septynioliktame posėdyje nusprendė, kad kuriamos organizacijos įstatų projektą turi paruošti 25 įgaliotinių komitetas iki lapkričio 23 dienos39. Buvo nutarta juos visus pakviesti į bendrą posėdį gruodžio 12 dieną. O Organizacinio komiteto nariai dirbo toliau įgyvendindami ir kitas savo idėjas. Viena tokių buvo sukurti medalį, kuris būtų teikiamas asmenims, aktyviai dalyvavusiems tautiniame sąjūdyje Rusijoje. Buvo apsvarstytas medalio projektas ir nutarta, kad medalio averse būtų įrašas „Už Lietuvos laisvę. Kariuomenės pirmūnai“, o reverse – „1917–1919“40. Gruodžio 9-osios posėdyje jau buvo pristatyti Kariuomenės pirmūnų sąjungos įstatai. Juos pataisyti buvo pavesta ats. plk.

---

35 Tėvynės gandas // Karys. 1930 m. – Vytauto D. – m. gruodžio 11, Nr. 50.

36 Kpt. K. Sabalys // Buvusių rumunų fronto lietuvių karių suvažiavimas // Kardas. 1928, kovo 10, Nr. 7.

37 Adm. mjr. K. Sabalys. Prieš 16 metų. Lietuviai kariai Rumunų fronte (Atsiminimai) // Vairas. 1934, vasaris. Nr. 2, t. X, p. 151–161.

38 A. mjr. K. Sabalys. Kariuomenės pirmūnų sąjunga // Kardas. 1938, p. 45.

39 Organizacinio komiteto protokolas Nr. 17 // LCVA. F. 1446, ap. 1, b. 1, l. 111.

40 Organizacinio komiteto protokolas Nr. 19. Ten pat, l. 116.