valdyba iš savo žmonių rinkdavo pirmininką ir du pavaduotojus, sekretorių bei du narius.

Į pirmąją kuriamos sąjungos valdybą buvo išrinkti: ats. plk. J. Byla., brg. gen. K. Navakas, mjr. K. Sabalys, plk. J. Šarauskas, ats. plk.
B. Giedraitis, o kandidatais liko plk. M. Kalmantas, plk. ltn. J. M. Laurinaitis, ats. plk. ltn.
J. Papečkys. Vyriausiosios valdybos pirmininku vienbalsiai buvo išrinktas ats. k. v. Aleksandras Žilinskas. Taip pat tą dieną buvo išrinkta ir Revizijos komisija bei Garbės teismas. Pastarąjį sudarė trys generolai: div. gen. E. Adamkavičius, brg. gen. V. Nagevičius, ats. brg. gen. J. Čaplikas. Revizijos komisijoje pradėjo darbuotis inž.
J. Jankevičius, ats. div. gen. J. Kubilius ir ats. brg. gen. J. Grigaitis. Garbės teismas ir Revizijos komisija, be trijų narių, dar turėjo po du kandidatus.

Oficialiai Kariuomenės pirmūnų sąjunga buvo įregistruota apskrities viršininko administracijoje 1937 m. gruodžio 31 d. ir įrašyta į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą Nr. 767944. Pirmasis posėdis po registracijos įvyko jau 1938 m. sausio 7 d. Karininkų ramovėje. Nors archyviniuose dokumentuose posėdžių protokolai numeruojami nuo pirmojo Organizacinio komiteto posėdžio, sausio 7 dienos posėdis buvo
22 vienminčių, kurie jau turėjo organizaciją, apie kurią svajojo, manyčiau, nuo pirmųjų Organizacinio komiteto veiklos dienų, susitikimas. Buvo svarstyta nemažai svarbių jaunai organizacijai klausimų. Norėta kuo plačiau paskleisti jos idėjas ir pritraukti kuo daugiau narių, tad nutarta išleisti įstatus maždaug 2000 egzempliorių. Sąjungos nariai galėjo būti kariai pirmūnai, kurie pateikia pareiškimą Vyriausiajai valdybai nurodydami reikalaujamas žinias. Jų tikslumas prireikus gali būti paliudijamas vieno kariuomenės pirmūno. Įstodami į sąjungą nariai pasižada remti jos darbus ir dalyvauti veikloje, vykdyti Tarybos ir Vyriausiosios valdybos nurodymus bei mokėti 1 lito metinį nario mokestį45. Sąjungos nariams suteikiama teisė rinkti ir būti išrinktiems į organizacijos valdomuosius organus.

Kariuomenės pirmūnų sąjungai, kaip nei kuriai kitai buvusių karių organizacijai, iškilo vienas gan svarbus klausimas dėl tikrosios tarnybos karininkų dalyvavimo sąjungos veikloje. Tautiniame sąjūdyje dalyvavo nemažai tuo metu jau aukštus laipsnius turėjusių karininkų. Norėdamas dalyvauti KPS veikloje, pagal Karinės tarnybos įstatymo paragrafą Nr. 45, kiekvienas tikrosios tarnybos karininkas ar kareivis, karo valdininkas turėjo gauti savo vadovybės leidimą dalyvauti konkrečioje visuomeninėje organizacijoje. Norėdama palengvinti tą procesą, Vyriausioji valdyba nutarė pati prašyti krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado leisti dalyvauti sąjungos veikloje kariams ir civiliams tarnautojams. Tokį prašymą ir buvo įpareigoti parengti Vyriausiosios valdybos pirmininkas ats. k. v.
A. Žilinskas ir ats. plk. J. Byla46. Kariuomenės pirmūnų sąjunga tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai augo labai sparčiai. Jau antrame posėdyje po įregistravimo valdyba nutarė įsigyti sąjungos vėliavą. Ji turėjo būti trijų spalvų – žalia, balta, raudona, o jos vienoje pusėje, centre, žaliame skyde baltas Vytis, o virš Vyties užrašas „Už Lietuvos laisvę“, o apačioje – „1917–1919“. Kitoje vėliavos pusėje turėjo būti užrašas „Kariuomenės pirmūnų sąjunga“. Skubiai buvo ruošiamas ir statuto, medalio ir jo nešiojimo taisyklių projektas ir steigiami skyriai.

---

44 VRM Raštas apie sąjungos registraciją. Ten pat,
l. 123.

45 Kariuomenės pirmūnų sąjungos įstatai. III. Narių įstojimo, išstojimo ir pašalinimo tvarka. § 25. Ten pat,
l. 126.

46 Kariuomenės pirmūnų sąjungos Vyriausiosios valdybos protokolas Nr. 22. Ten pat, l. 130.