G. Merkelis nemažai rašė ir apie Lietuvą, labai ją gyrė. Jis palankiai vertino Lietuvos valstybės susidarymą, Mindaugo valdymą, atpasakojo Gedimino sapną ir t. t. K. Nastopka jau yra pažymėjęs, kad G. Merkelis įvedė Lietuvos temą į Latvijos istoriografiją²¹ . Galbūt G. Merkelio darbai paveikė ir S. Daukantą, kuris savo bibliotekoje laikė jo "Vidžemės senovę" ir "Latvius".

G. Merkelio sukurtos istorinės schemos iš esmės laikėsi ir jaunalatviai, tik ją pertvarkė, papildė. Antai K. P. Jakobsonas 1868 m. suskirstė Baltijos šalių istoriją į tris etapus: šviesa, tamsa ir aušra. Periodas iki vokiečių atėjimo - šviesa, jų valdymas - tamsa, prasidedantis latvių atgimimas - jau aušra. Latvių baltofilijai didesnį postūmį, atrodo, padarė švietėjų nei romantizmo idėjos.

Ryškiausia baltofilijos apraiška latvių istoriografijoje yra įrodinėjimai, jog iki vokiečių atėjimo XII a. pabai­goje - XIII a. pradžioje latviai turėję tikrą, grynavertį valstybingumą. Nesutinkama, kad anuomet padauguvyje bu­vo "politinis vakuumas", kad tenai geriausiu atveju teegzistavo žemių konfederacija. Tos žemės, net valsčiai, nere­tai vertinamos kaip pilnakraujės valstybės, tik mažesnės apimties, mažesnės teritorijos. Jos vadinamos karalystė­mis. Mokykliniame vadovėlyje, išleistame 1921 m., tiesiog rašoma: "Dabar Latvijoje yra viena valstybė, o XIII a. jų buvo daug"²². Tik toks skirtumas. Baltai turėjo valstybes, tik nebuvo tarp jų vienybės. Tai paprastas politinis susiskaldymas. Aiškiausia tą mintį išdėstė jau minėtas J. Bračas. Jis rašė, kad prieš vokiečių užkariavimą "Aistija buvo susiskaldžiusi į mažas valstybes kaip senovės Graikija"²³. Įspūdingai lygina ir žymus bei autoritetingas latvių istorikas Arvydas Švabė, nurodęs, jog Rusią suvienijo vikingai, o Latvijos nebuvo kam suvienyti²⁴. Be to, jis teigė, kad XIII a. pirmoje pusėje baltų tautos buvo pilnateisiai teisės subjektai, jų žemėse XII a. negyveno "nei vokiečiai, nei žydai, nei čigonai²⁵.

Nevengta paankstinti ir socialinių bei ekonominių procesų. Be aiškesnio įrodymo A. Švabė teigė, kad latviai turėję "barbarų teisyną"²⁶. Net pirmojoje marksistinėje "Latvijos istorijoje", kurią dar 1908 m. parašė K. Landeris, tvirtinama, neva jau VIII a. baltai turėję trilaukę žemdirbystės sistemą²⁷.

Iš solidžiausių ir vertingiausių Latvijos istorijos darbų baltofiliškumu labiausiai pasižymi jau minėto A. Švabės tyrinėjimai. Tai labai prieštaringas istorikas - ir romantikas, ir kritikas, gerai išmanęs Latvijos istorijos šalti­nius. Jis - ir istorikas, ir teisininkas, parašė "Latvių teisės istoriją, "Latvijos istorijos" vadovėlį. Bet vertingiausias A. Švabės darbas - dviejų tomų "Latvijos kultūros istorija".