Kita Kauno Marijos stačiatikių moterų draugijos veiklos kryptis buvo labdaringų švenčių organizavimas. Pirmoji tokio pobūdžio šventė įvyko 1924 m. lakpkričio 16 d. Kauno rotušės salėje. Renginio programoje buvo koncertas, šokiai ir žaidimai. Vakaro pelnas turėjo būti skirtas neturtingiems miesto stačiatikiams²³.

Siekdama padaryti labdaros renginius patrauklius visuomenei, Kauno Marijos stačiatikių moterų draugija kvietėsi geriausius Valstybės teatro artistus. 1926 m. lapkričio 14 d. draugijos pokylyje buvo gauta 3509 Lt gryno pelno²⁴.

Didžiulį pasisekimą turėjo draugijos organizuoti kasmetiniai pokyliai – maskaradai, kuriuose svečiai dalyvaudavo apsirengę karnavaliniais drabužiais. Vakaro pabaigoje buvo renkami gražiausi kostiumai. 1928 m. nugalėjo „Lietuvos valstietė“ ir „Egiptietė“, 1929 m. – „Bajoraitė“ ir „Maharadža“²⁵. 1935 m. lapkritį Kauno Marijos stačiatikių moterų draugijos organizuotame pokylyje vyko šokiai, labdaringi renginiai, loterija, veikė bufetas. Renginio grynas pelnas buvo skirtas draugijos vaikų prieglaudai ir senelių namams²⁶.

Kauno Marijos stačiatikių moterų pajamas daugiausia sudarė nario mokesčiai, aukos ir rinkliavos. Būtina pabrėžti, kad tai buvo vienintelė Lietuvos stačiatikių draugija, kurią rėmė miesto savivaldybė, 1927–1928 m. paskyrusi vaikų globai 1740 Lt, 1929–1930 m. – 2880 Lt, 1932 m. – 4500 Lt, o 1933–1934 m. – 4118 Lt²⁷. 1938 m. Marijos stačiatikių moterų labdaringoji draugija turėjo solidžiausią metinį biudžetą iš visų Lietuvos stačiatikių draugijų. Jis sudarė apie 25 000 Lt²⁸.

Žvelgiant į Marijos stačiatikių moterų labdaringosios draugijos pirmojo veiklos dešimtmečio išlaidas matyti didelės investicijos į vaikų prieglaudos namus. 1924–1934 m. draugija tam išleido 22 756 Lt (nekilnojamajam turtui įsigyti ir pan.), vaikų prieglaudai (o nuo 1931 m. ir senelių namams) išlaikyti – 126 863 Lt, įvairaus pobūdžio pašalpoms – 42 502 Lt. Bendros pirmųjų dešimties metų draugijos veiklos išlaidos sudarė 205 973 Lt²⁹.

Lietuvos sovietinės okupacijos išvakarėse Kauno Marijos stačiatikių moterų labdaringosios draugijos finansinė padėtis kėlė pagarbius jausmus visai stačiatikių bendruomenei. 1939 m. draugijos turtas buvo įkainotas 100 000 Lt. 1924–1939 m. labdaringiems tikslams buvo išleisti 313 095 Lt³⁰. Nors finansiniai Kauno Marijos stačiatikių moterų labdaringosios draugijos veiklos rezultatai buvo įspūdingi, ateitis neteikė optimizmo. 1934 m. draugijos valdybos ataskaitoje akcentuota, jog pagalbos ieškančių stačiatikių nuolatos daugėjo, o gatvės rinkliavų ir šventinių vakarų pelnas ženkliai sumažėjo³¹.

Paskutinis Kauno Marijos stačiatikių moterų labdaringosios draugijos projektas buvo naujos senelių prieglaudos kūrimas. 1939 m. draugija

_________________________________________________

22 Уличный сбор в пользу нужд Мариинскаго общества // Литовский голос, 5 июня 1935, № 128.

23 Русский вечер // Эхо, 15 ноября 1924, № 310.

24 Бал русскаго Мариинскаго благотворительнаго о-ва // Эхо, 28 ноября 1926, № 273.

25 Бал-маскарад Мариинскаго благотворительнaго общества // Эхо, 11 февраля 1933, № 41.

26 Бал Мариинскаго благотворительнaго общества // Литовский вестник, 16 ноября 1935, № 35.

27 Kauno miesto statistikos biuras. Kaunas, 1935, p. 23; Предположение субсидий разным обществам // Литовский голос, 15 марта 1934, № 61.

28 В Мариинском женском благотворительном обществе // Литовский вестник, 2 февраля 1938, № 32.

29 Десятилетняя годовщина основания... // ГЛПЕ. 1934, № 4–5.

30 15-летие Мариинскаго женскаго благотворительнаго общества // ГЛПЕ. 1939, № 5–6.

31 Десятилетняя годовщина основания... // ГЛПЕ. 1934, № 4–5.