| įvykius smulkiai periodizuoja A. Budreckis. Jo nuomone, 1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota, o 1940 m. rugpjūčio 3 d. - aneksuota. B. Kaslas teigia, kad inkorporavimas baigiamas 1940 m. rugpjūčio 24 d., kai buvo priimta sovietinė konstitucija. Autoriai sąvokas "aneksacija" ir "inkorporacija" vartoja kaip sinonimus. Įsigalėjo A. Budreckio dar 1968 m. nustatyta periodizacija ir vertinimai. Ją perėmė ir Lietuvos istorikai: štai 1993 m. išleistas Istorijos instituto dokumentų rinkinys vadinasi "Lietuvos okupacija ir aneksija"14, o paskutinis dokumentas datuotas 1940-ųjų rugpjūčio 3 d. SSSR įstatymu.
Visi Lietuvos vidaus pertvakymai apibūdinami kaip sovietizavimas, o gyventojų atžvilgiu - represijos ir deportacijos. O J. Pajaujis-Javis visą politiką apibūdina kaip genocidą.
Visiems autoriams 1941 m. antisovietinės rezistencijos pasiekimas - Birželio, arba Tautos, sukilimas. Tik Z. Ivinskis, remdamasis K. Škirpa, aptarė ir LAF Lietuvoje ir Vokietijoje. R. Misiūno knygoje ir "700 Lietuvos metų" daugiau akcentuojama LAF veikla Lietuvoje, jo vidaus kilmė. Šioje istorijoje itin mažai vietos skiriama ir Laikinosios vyriausybės veiklai. Tokią koncepciją nulėmė nenoras parodyti K. Škirpos buvusius ryšius su Vokietija. Neigiamo požiūrio angliakalbėje visuomenėje galėjo susilaukti ir J. Ambrazevičiaus vyriausybės veikla, Ver-machtui, t. y. naciams, užėmus Lietuvą.
Visiškai aiški ne tik 1940-1941 m., bet ir 1941-1944 m. periodizacija. Visuose darbuose itin akcentuota anti-nacinė rezistencija. Tai irgi siejasi su JAV skaitytojų ypatumais, siekiama, kad jie žinotų Lietuvos indėlį į nacizmo sutriuškinimą ir Lietuvos kovą už Nepriklausomybę.
Lietuvių išeivijos autoriai, susaistyti likimo su JAV vyriausybės veikla, nutylėjo Lietuvos problemą „Didžiojo trejeto" derybose 1941-1945 m. Ji iškelta ir išanalizuota D. Kirly straipsnyje15. Autorius nurodo, kad 1942 m. pradžioje Anglijos vyriausybė sutiko su naujomis SSSR sienomis. 1942 m. kovo 7 d. A. Idenas nusiuntė F. Ruzveltui telegramą, siūlydamas tam pritarti. JAV valstybės sekretorius Samnes Welles tai pavadino "Miuncheno dvasia". F. Ruzveltas visiškai tam pritarė 1943 m. Teherane, tik reikalavo slėpti, kalbėdamas apie JAV politikos moralumą ir viešąją nuomonę...
Tolesnėje Lietuvos periodizacijoje visi išeivijos istorikai sutaria pradėti naują laikotarpį nuo 1944 m. Tačiau baigiama skirtingai. J. Pajaujio-Javio nuomone, laikotarpis baigiasi 1954 m., motyvuojama, kad tai antrosios okupacijos pirmoji dekada, t. y. skirsto mehaniškai, neatsižvelgdamas į vidaus procesus. T. Remeikio nuomone, laikotarpio pabaiga 1953 m. Jam tai partizanų kovų pabaiga. Tuo jis sutinka su K. Griniaus periodizacija. A. Misiūnui 1953 m. - tai "pokario stalinizmo pabaiga". Jo nuomone, tais metais tauta susitaikė su sovietiniu valdymu, ir miškuose liko tik „mirtį pasirinkę kovotojai"16. Galima suabejoti 1953 m. chronologine |
dizainas ir programavimas giriaus