Žygimantas Kęstutaitis

Švitrigailos paskyrimas didžiuoju kunigaikščiu, vėliau jo nuvertimas ir Žygimanto Kęstutaičio patvirtinimas vėl įtraukia Lietuvą į vidaus nesutarimus. Abu pretendentai siekia valdžios, tačiau nuo šiol (nepamirškime!) valdžia reprezentuojama konkretaus titulo.

Iškilminga Lenkijos pasiuntinybė, vadovaujama Zbignevo Olesnickio, 1432 metų spalio pradžioje atvyksta iš Liublino į Vilnių. Ji turi įgaliojimą išrinkti Žygimantą Kęstutaitį didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu arba „sutikti su jau esamu išrinkimu“²³. Lenkijos karaliaus įgaliotiniai pasirašo su Žygimantu Kęstutaičiu Gardino sutartį 1432 metų spalio 15 dieną.²⁴ Žygimantas Kęstutaitis įgyja didžiojo kunigaikščio titulą ir valdžią, bet negauna karaliaus patvirtinimo. Tai įvyksta tik 1433 sausio 3 dieną. Krokuvoje Jogaila pasirašo aktą, patvirtinantį Gardino sutartį, taigi ir visus Žygimanto Kęstutaičio įgaliojimus.²⁵ Vėliau Žygimantas Kęstutaitis net keturis kartus patvirtina savo ištikimybę Lenkijos karūnai ir Jogailai, o po jo mirties Vladislovui Varniečiui (1433 m. sausio 20 d. Trakuose, 1434 m. vasario 27 d. Gardine, 1437 m. gruodžio 6 d. Gardine ir 1439 m. spalio 31 d. Trakuose).²⁶ Taigi didžiakunigaikštiško titulo tęstinumas neabejotinas.

Šias sutartis galima traktuoti kaip bandymą sunorminti Lenkijos ir LDK santykius, gerokai pašlijusius valdant Švitrigailai arba kaip lenkų nepasitikėjimą Žygimantu Kęstutaičiu.²⁷ Su lenkų parama Žygimantas Kęstutaitis gauna didžiojo kunigaikščio titulą ir tampa Lenkijos karūnos ir Lenkijos karaliaus lėnininku. Gardino sutartimi Žygimantas Kęstutaitis gauna valdyti Lietuvą tokiomis pat sąlygomis, kaip ją valdė Vytautas, o po Žygimanto Kęstutaičio mirties Lietuva turi grįžti Jogailai ir jo įpėdiniams. Du su puse mėnesio Žygimantas Kęstutaitis turėjo laukti, kol Jogaila patvirtins šią sutartį ir jo paskyrimą didžiuoju kunigaikščiu. Nepaisant to, Gardino sutartyje Žygimantas Kęstutaitis tituluojasi Sigismundus Dei gratia Magnus Dux Lythwaniae, Russiae etc.²⁸ Atrodytų, kad Žygimantas Kęstutaitis netampa didžiuoju kunigaikščiu Gardino sutartimi, bet pasirašo Gardino sutartį kaip Lietuvos didysis kunigaikštis. Juk ne veltui Lenkijos pasiuntiniams suteiktuose įgaliojimuose yra frazė „sutikti su esamu paskyrimu“.²⁹ Ar ši smulkmena leidžia mums daryti išvadą, jog Žygimantas Kęstutaitis ir be Lenkijos karaliaus Jogailos patvirtinimo jaučiasi esąs grynateisis Lietuvos didysis kunigaikštis, toks pat, koks jautėsi Vytautas ir Švitrigaila. Žygimantas Kęstutaitis tituluojasi didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu dar prieš lenkų delegacijos atvykimą. Dviejose gudiškose privilegijose (abi datuotos 1432 rugsėjo 23 dieną) jis save vadina šiuo titulu. Pirmoji privilegija atleidžia visam laikui Vilniaus miestiečius – lenkus ir rusus – nuo muitų ar kitų rinkliavų visoje LDK.³⁰ Antroji privilegija, kurioje kunigaikštis tituluojasi ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos, Žemaitijos bei kitų žemių didžiuoju kunigaikščiu, naujai suteikia Vilniaus miestui Magdeburgo teises pagal Krokuvos miesto pavyzdį.³¹ Kitą dieną, t. y. rugsėjo 24, Žygimantas Kęstutaitis už mirusio brolio Vytauto vėlę dovanoja pranciškonų vienuolynui Vilniuje tris karčemas ir šiame lotyniškame akte tituluojasi Sigismundus Dei gratia magnus dux Lithwaniae, Russiaeque etc.³² Beje, visi šie dokumentai išleisti Trakuose, o ne Vilniuje, kuris, kaip ži-