| aprašytos „Deutsche Nachrichten für Litauen“32. Klaipėdos krašto gubernatorius taip pat pažymėjo: „Tarp Klaipėdos krašto vokiečių ir Lietuvos vokiečių ryšių veik nėra. Klaipėdos vokiečiai žiūri į Didžiosios Lietuvos vokiečius iš aukšto (...)“33 Tačiau iš tiesų renginių su Lietuvos vokiečiais būta daugiau. Pavyzdžiui, 1937 m. liepos 25 d. Klaipėdos miesto stadione įvyko draugiškos futbolo rungtynės tarp Klaipėdos „Žaidimų klubo“ ir Kauno „KSK Kultus“. Jas stebėjo 1500 žiūrovų, rezultatu 2 : 0 laimėjo „Žaidimų klubas“. Tačiau Klaipėdos ir Lietuvos vokiečių klubams rungtyniauti kliudė KKR, kurie nuo 1934 m. buvo diskvalifikavę Klaipėdos vokiečių sporto klubus. Todėl ir minėtas draugiškas vokiečių rungtynes KKR traktavo kaip Klaipėdos „Žaidimų klubo“ nesiskaitymą su diskvalifikacija. Kadangi „Žaidimų klubas“ nepriklausė KKR, negalėjo žaisti su „KSK Kultus“, kuris buvo KKR narys. Bijodama sukelti didesnį vokiečių konfliktą ir patekti į Vokietijos spaudą, KKR vadovybė pasiūlė „visu griežtumu“ nubausti Kauno „KSK Kultus“ klubą ir dalyvavusius rungtynėse sportininkus34. 1939 m. pradžioje vėl randame tik nedidelį vokiečių sporto klubų bendravimo epizodą: Kauno „Olimpija“ 1939 m. vasarį surengė gimnastikos šventę ir į ją pakvietė Klaipėdos sporto draugijų atstovus35. Todėl galime teigti, kad tikroji Kauno ir Klaipėdos krašto vokiečių „nebendravimo“ priežastis veikiausiai buvo KKR draudimas ir žadamos sankcijos Kauno vokiečių klubui, o ne tautiečių susipriešinimas.
Vokiečiai, nuolat pabrėždami, jog yra patys stipriausi, „užrietė nosį“ ir nenorėjo pastebėti pajėgių Lietuvos komandų. Toks įrodymas yra 1933 m. rugpjūčio 7 d. „Tilsiter Allgemeine Zeitung“ straipsnis apie keturių miestų – Klaipėdos, Kauno, Tilžės ir Liepojos – sporto komandų lengvosios atletikos varžybas. Jose nugalėjo Kauno komanda, surinkusi 126 taškus, antra liko Liepojos komanda (104 tšk.), trečia – Tilžės komanda (101,5 tšk.), o ketvirtąją vietą užėmė Klaipėdos komanda (46,5 tšk.). Kauno sportininkai šiame turnyre pasiekė tris Lietuvos rekordus36. Kaip teigia „Naujasis Tilžės keleivis“: „Kauno miesto sportininkai tilžiškius labai nustebino savo tikrai aukštu mokėjimu ir puikiu išlavinimu, (...) nors tilžiškiai ir tikrai tikėjo, kad patys laimės, jie pripažino kauniečių geresnį mokėjimą.“37 Klaipėdos sportininkai, surinkę mažiausiai taškų, tikrai negalėjo vadintis pajėgiausiais Lietuvos atstovais. Vokiečiai, kartodami, kad jiems Lietuvoje nebuvo lygiaverčių varžovų, tik ieškojo pasiteisinimo dėl savavališko dalyvavimo varžybose Rytprūsiuose, menkino Lietuvos sporto rezultatus ir varė Vokietijos užsakytą propagandą.
Nuo 1932 m. sportas Lietuvoje pradėtas administruoti pagal tais pačiais metais išleistą Kūno kultūros įstatymą, kurio vykdymo kontrolė atiteko KKR. Tačiau vokiečių sporto organizacijos nekreipė į tai dėmesio ir tikrąja savo „valdžia“ toliau laikė Rytprūsių sporto centrą. Kaip teigia P. Žostautaitė, „1933 m. buvo prieita iki to, kad Rytprūsių sporto centras Karaliaučiuje išdrįso į savo sąrašus įtraukti Klaipėdos kraštą kaip atskirą sporto apygardą su centru Šilutė-
___
32 Fugalewitsch A. Min. veik., p. 204.
33 1924 m. lapkričio 14 d. Slaptas raštas „Klaipėdos krašto politinė ir ekonominė padėtis“ // LCVA, f. 929, ap. 3, b. 460, l. 100.
34 1937 m. liepos 31 d. KKSA slaptas pranešimas KKR direktoriui // LCVA, f. 933, ap. 1, b. 511, l. 25.
35 1939 m. vasario mėn. VSD agentūros skyriaus apžvalga apie politinių partijų ir organizacijų veikimą // LCVA, f. 378, ap. 10, b. 138, l. 12.
36 Vierstädtekampf Memel–Kowno–Libau–Tilsit in Tilsiter Allgemeine Zeitung, 1933 08 07, Nr. 183 // LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1355, l. 157. (Šackus, numetė diską 42,37 metro, 1500 m kaunietis Šimanas nubėgo per 4,08,4 minutės, o bėgdamas 400 m Šimanas pasiekė kitą rekordą – įveikė distanciją per 2,08,2 minutės.)
37 Ten pat, b. 1355, l. 159. |
dizainas ir programavimas giriaus