žodžiui antrino Vyriausiosios prekybos mokyklos Varšuvoje rektorius prof. Marekas Rockis. Konferencija nesulaukė platesnio mokslinės visuomenės nei žiniasklaidos dėmesio. Joje dalyvavo būrys profesūros ir kitų aukštojo mokslo srities darbuotojų iš Varšuvos, taip pat keliolika vilniečių, daugiausia lenkų bendruomenės atstovų. Konferencijoje bent porą kartų kalbėjo Lenkijos Respublikos prezidento atstovas Mirosławas Głogowskis.

Konferencijoje buvo perskaityti 6 pranešimai. Pranešimą apie W. Zawadzkio gyvenimą ir veiklą padarė prof. Bogdanas Grzelońskis. Iš esmės tam pačiam klausimui buvo skirtas lietuvių atstovo prof. Vaclovo Lakio pranešimas, kuriame, be kita ko, buvo atskleistas ir W. Zawadzkio veikalų aktualumas nūdienai. Prie šių dviejų pranešimų gražiai derinosi Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros doktoranto Ryšardo Gaidis pranešimas. Tai originalus mokslinis tyrinėjimas, parodantis W. Zawadzkį kaip politiką Lenkijos valstybės atkūrimo išvakarėse. Iki šiol apie W. Zawadzkio įvairiašakę politinę veiklą nedaug kas buvo žinoma. Mokslinėje ir populiariojoje literatūroje iki šiol vyravo nuomonė, kad iki valstybės atkūrimo 1918 m.
W. Zawadzkis nedalyvavo politinėje veikloje. Prelegentas Zavadzkių fonduose, esančiuose Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne, surado keletą saugojimo vienetų, į kuriuos iki šiol niekas nebuvo atkreipęs dėmesio. Šių šaltinių pagrindu R. Gaidis ir parašė savo pranešimą „Władysławas Zawadzkis ir Vilnius Pirmojo pasaulinio karo metu“, aiškiai parodydamas, kokia plati ir įvairiašakė buvo W. Zawadzkio politinė veikla Pirmojo pasaulinio karo metu, sugrįžus į Tėvynę. Prelegentas labai objektyviai ir argumentuotai išdėstė W. Zawadzkio pažiūras Lietuvos bei Lenkijos valstybingumo klausimu. Pranešimas sukėlė didelį varšuviečių, ir ne tik jų, susidomėjimą. Diskusijose buvo pabrėžta, kad R. Gaidis savo pranešime išdėstė labai skirtingus požiūrius, bet tai padarė be emocijų, ramiai ir oriai.

W. Zawadzkio ekonomines teorijas išsamiai aptarė prof. Januszas Bieksiakas. Šis pranešimas turėjo šiek tiek bendro su prof. V. Lakio pranešimu, bet abu pranešimai nesidubliavo. VGTU atstovų dr. Manuelos Tvaronavičienės ir prof.
R. Ginevičiaus bendrą pranešimą apie dabartinės Lietuvos ekonomikos raidą perskaitė dr. M. Tvaronavičienė. Tai buvo lyg ir Lietuvos ūkio bei jo galimybių pristatymas kolegoms iš Lenkijos – įdomus kartoschemų, diagramų, grafikų demonstravimas, lydimas trumpų pastabų bei komentarų. Pabaigoje programoje nedeklaruotą pranešimą padarė mgr. Davidas Źochowskis.

Ši W. Zavadzkio atminimo konferencija skirtina mokslų istorijos sričiai. Diskusijų metu ne kartą kalbėta apie Vilniaus universiteto bendradarbiavimą su Lenkijos universitetais, apie to bendradarbiavimo svarbą ir akivaizdžią abipusę naudą. Buvo pabrėžta, kad ši konferencija labai gražiai atrodo Europos bendradarbiavimo kontekste.

Viena dėmesio verta „europėjimo“ smulkmena. Konferencijos darbas buvo organizuotas anglų kalba. Šia kalba buvo pasakytos įžangos kalbos, pirmininkaujantieji ja tvarkė konferencijos darbą, visi trys lenkų pranešimai buvo perskaityti angliškai, angliškai kalbėjo beveik visi diskusijų dalyviai, netgi konferencijos programa buvo išspausdinta angliškai. Tai neįprasta bendroms lietuvių ir lenkų mokslininkų konferencijoms, anksčiau vykusioms Vilniaus universitete. Beje, du iš trijų lietuvių prelegentų (V. Lakis ir R. Gaidis) pranešimus skaitė lenkiškai. Iškilo W. Zawadzkio atminimo įamžinimo Vilniuje ir universitete klausimas.

Ši konferencija nuskambėjo kaip Vilniaus universiteto 425-ųjų metinių minėjimo pirmasis akordas, nors apie tai viešai nebuvo užsiminta.

Sigitas Jegelevičius