4. Okupacijos padariniai

Dėl didelių gamybos priemonių trūkumo ir kitų anksčiau minėtų priežasčių nacių okupacijos metais smarkiai sumažėjo pramonės įmonių. Tikslaus pramonės įmonių skaičiaus nacių okupacijos laikotarpiu sumažėjimo nustatyti neįmanoma, kadangi nacių okupacinė statistika apima tik tas pramonės įmones, kuriose dirbo po 20 ir daugiau darbuotojų, taip pat visas valstybines, kooperatines įmones (be karinių) ir visus prekybinius malūnus. Tačiau net ir iš šių duomenų matyti, jog pastarųjų įmonių skaičius 1944 m. vasarį, palyginti su 1941 m. rugsėju sumažėjo 10,3 proc. Pramonės įmonių skaičiaus sumažėjimas per minėtą laikotarpį pagal pramonės šakas buvo toks: durpių pramonėje – 23,5 proc., akmens ir dirvožemio (žemės) pramonėje – 49,4 proc., metalo apdirbimo ir mašinų pramonėje – 20,8 proc., chemijos pramonėje – 21,2 proc., odų ir kailių pramonėje – 42,9 proc., tekstilės pramonėje – 42,2 proc., medžio apdirbimo pramonėje – 25,9 proc., popieriaus ir poligrafijos pramonėje – 8,1 proc., drabužių ir avalynės pramonėje – 31,6 proc.41 Atsižvelgiant į tai, kad nuo 1942 m. balandžio 1 d. naciai prie Lietuvos priskyrė dalį okupuotos Baltarusijos teritorijos, akivaizdu, jog faktiškai pramonės įmonių skaičiaus sumažėjimas Lietuvos teritorijoje buvo dar didesnis. Nacių okupacijos metais padaugėjo tik maisto produktų (8,9 proc.) ir elektros energijos, dujų bei vandens tiekimo (21,9 proc.) pramonės įmonių42. Maisto produktų pramonės įmonių skaičiaus padidėjimas paaiškinamas didele šios pramonės šakos svarba Vokietijos ir Wehrmachto aprūpinimui maisto produktais, o tam tikras energijos, dujų bei vandens tiekimo pramonės įmonių pagausėjimas paaiškinamas elektros energijos reikalingumu karo reikalams dirbančiai vietos pramonei.

Dėl didelio pramonės įmonių skaičiaus sumažėjimo vokiečių okupacijos metais labai smuko ir šios ūkio šakos gamyba. Antai kuro durpių gamyba 1943 m., palyginti su 1940 m., sumažėjo 14,4 proc., statybinių kalkių – 87,7 proc., statybinių plytų – 70,2 proc., čerpių – 25 proc., vielos – 16,7 proc., kuliamųjų mašinų – 71,7 proc., grūdų valomųjų mašinų – 92,5 proc., akselinių mašinų – 65,9 proc., spyruoklinių akėčių – 99,9 proc., vilnonių audinių – 90 proc., medvilninių audinių – 91,7 proc., šilkinių audinių – 70,6 proc., lininių audinių – 18,8 proc., pjautos miško medžiagos – 73,3 proc., popieriaus – 39,1 proc., kvietinių miltų – 69,7 proc., kvietinės duonos – 96,3 proc., cukraus – 40 proc., konditerijos gaminių – 61,5 proc., sviesto – 60,6 proc., trikotažo baltinių – 75 proc., kojinių ir puskojinių – 75 proc., guminės avalynės – 57,1 proc., odinės avalynės – 40 proc., veltinės avalynės – 53,7 proc. ir t. t. Iš svarbesnių pramonės produktų gamybos per minėtą laikotarpį padidėjo tik ruginių miltų ir ruginės duonos gamyba – atitinkamai 535,7 ir 465,2 proc.43

Dar didesnių nuostolių krašto pramonei naciai padarė besitraukdami iš Lietuvos: jie masiškai grobė pramonės įmonių įrengimus, stakles, elektros motorus, žaliavas, gatavą produkciją, sprogdino

_____________________________________________

40 Ten pat, 1943, Nr. 1/4, p. 127.

41 Apskaičiuota remiantis: Statistische Berichte für das Ostland. 1942, Nr. 1/2, p. 54; 1943, Nr. 1/4, p. 13; 1944, Nr. 1/4, p. 12; [Nr. 5/6], p. 205.

42 Ten pat.