(Rietavas), grafas Pliateris (Švėkšna), grafas Volmeris (Vėžaičiai, Radvietis), grafas Tiškevičius (Kretinga). Nuo 1911 m. fabrikas pradėjo gauti žaliavą ir iš Dubysos baseino miškų78. Kalkakmenis į Klaipėdą buvo gabenamas beveik išimtinai iš Švedijai priklausančios Gotlando salos, sieros masė – daugiausia iš Norvegijos ir Ispanijos, o akmens anglis – iš Anglijos ir Vokietijos79 .

Stambioji pramonė Klaipėdos krašte atsirado palyginti vėlai. Išimtis – kelis dešimtmečius klestėjusi gintaro gavybos įmonė Juodkrantėje – tik išryškino istoriškai susiklosčiusius specifinius šios nuošalios Rytprūsių teritorijos dalies ekonominės raidos bruožus. Neturtingas gamtinių išteklių agrarinis kraštas buvo nepalankios geopolitinės situacijos įkaitas. Vienintelis krašte prekybos ir amatų centras – jūrų uostas Klaipėda – neturėjo natūralaus ekonominio užnugario, jo ekonomikos plėtra perdėm priklausė nuo išorės veiksnių. XIX a. antroje pusėje Rusijos imperijai pradėjus proteguoti savus Baltijos uostus, dar vienu nuolat stiprėjančiu Klaipėdos konkurentu tapo Liepoja. Klaipėdos verslo sluoksnių galimybes taip pat menkino rytinėms imperijos provincijoms nepalanki Vokietijos ekonominė politika ir tolydžio stiprėjantis natūralus konkurentas Karaliaučius. Izoliuotas nuo didžiosios tarptautinės prekybos Klaipėdos miestas ir kraštas liko Vokietijos industrinio proveržio paribyje. Geležinkelio transporto vėlavimas buvo logiškas šių aplinkybių padarinys ir drauge dar viena ekonominio sąstingio didėjimo priežastis.

Dėl viso to Klaipėdos krašte – t. y. jos centre Klaipėdoje – nesusiformavo ilgaamžės itin turtingų verslo sluoksnių dinastijos. Konservatyvus vietos pirklijos elitas neturėjo nei pakankamai kapitalo, nei ryžto imtis modernių verslo formų. Klaipėdoje XIX a. pabaigoje atsiradusios stambiosios pramonės įmonės buvo įkurtos investuotojų iš kitų Vokietijos pramonės centrų iniciatyva. Svarbiausia jų tapo gamybinius pajėgumus nuolat didinęs celiuliozės fabrikas.

---

78 Uebersicht über die Holzvorräte der Cellulosefabrik Memel am 31. 12. 1911 & der in diesem Jahre nicht abzuschliessenden Mengen // MLIM FF, nr. 59 225a.

 79 Fabrike 30 000 t celiuliozės pagaminti buvo sunaudojama apie 200 000 m³ medienos, 40 000 t anglies, 8 000 t sieros masės bei 5 000 t kalkakmenio – Jahn L., min. veik., p. 69.