tijos Antantės sudarymas yra reikšmingas politinis įvykis, kuris reikalauja, kad iš mūsų pusės galutinai būtų pereita prie naujo diplomatinių atstovybių pertvarkymo šiose šalyse, šis klausimas neturi būti toliau atidėliojamas“⁶⁶. Tuomet Lietuva ir Latvija jau turėjo savo pasiuntinius Prahoje ir į netolygų atstovavimą Čekoslovakijai dažnai atkreipdavo dėmesį lietuvių bei latvių diplomatai, kurie „mums išreiškia neįprastines simpatijas ir Prahoje turi didelę politinę reikšmę“⁶⁷.

Norėtųsi plačiau apžvelgti 1934 m. Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos siūlymų dėl galimo pasiuntinio skyrimo ypatumus. Tai liudija išlikę įslaptinti Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos dokumentai. Viename jų – č. 114368, datuotame 1934 m. rugsėjo 25 d., teigiama, kad reikėtų kuo greičiau pereiti prie diplomatinių atstovybių trijose Baltijos valstybėse sutvarkymo, išlaikant jose politinį draugiškumą⁶⁸. Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos II politinė sekcija pateikė punktus, kaip tai reikėtų padaryti. Trečiajame punkte teigiama, kad reikia skirti įgaliotąjį ministrą ir nepaprastąjį pasiuntinį Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurie reziduotų Rygoje⁶⁹. Šio dokumento
(č. 114368) priede nurodytos aiškios priežastys, kodėl rezidencijos vieta norima pasirinkti Rygą: 1) Latvijos sostinė yra trijų valstybių sostinių centre ir iš jų pati didžiausia – turi 340 000 gyventojų, o Kaunas tik 95 000. Be to, Latvijos teritorija yra didžiausia. 2) Užsienio politikai yra naudingiau, kad pasiuntinys Baltijos valstybėms reziduotų Rygoje, o ne Kaune. Lietuva turi dvi skausmingas užsienio politikos problemas, kurios pasunkina jos santykius su kaimynėmis, t. y. Lenkija ir Vokietija. Šios problemos – Vilniaus ir Klaipėdos kraštas. Ryga priešingai – yra greičiau neutrali. 3) Ekonominės aplinkybės verčia plėsti santykius su Latvija. 4) Nė viena užsienio valstybė neturi Kaune pasiuntinio, kuris kartu atstovautų ir Rygai, o Rygoje yra 6 pasiuntiniai, atstovaujantys ir Lietuvai (Anglijos, Belgijos, Suomijos, JAV, Ispanijos ir Švedijos). 5) Lietuviai patys pripažins šias svarbias priežastis, jeigu jiems bus paaiškinta priimtina forma ir jeigu naujasis pasiuntinys palaikys aktyvius santykius, kadangi iki šiol mūsų pasiuntinys, rezidavęs Stokholme, neturėjo su jais jokių santykių⁷⁰. Tai buvo pagrindiniai Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos argumentai, kodėl rezidencijos vieta reikėtų pasirinkti Rygą, o ne Kauną. Abejonių kėlė galimi Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykiai ateityje, nors abi buvo Baltijos Antantės narės. Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos I skyrius pareiškė neturįs nieko prieš, kad pasiuntinys būtų paskirtas trims minėtoms valstybėms. Šio skyriaus vadovas 1934 m. spalio 6 d. buvo susitikęs su prof. J. Galia pasikalbėti svarstomu klausimu. J. Galia pabrėžė, kad Estija neturėtų prieštarauti, tačiau jis abejojo, ar dėl tokio naujo organizacinio sprendimo nepablogės Čekoslovakijos santykiai su Lietuva; ji ekonomiškai bu-

___

66 ČR URM dokumentas 1934 09 25 // AMZV ČR. Tresorové spisy II/2. 1932–1934, č. 114368. 1934 09 15 (slaptieji dokumentai).

67 Ten pat.

68 ČR URM dokumentas 1934 09 25 // AMZV ČR. Tresorové spisy II/2. 1932–1934, č. 114368. 1934 09 15 (slaptieji dokumentai).

69 Šiame siūlyme taip pat buvo numatyta: 1) atšaukti pasiuntinio Varšuvoje įgaliojimus atstovauti Latvijai ir Estijai, 2) atšaukti Čekoslovakijos pasiuntinio Stokholme įgaliojimus atstovauti Kaunui, 3) pasiuntiniui Stokholme pavesti atstovauti ir Suomijai, 4) pasiuntinybei Rygoje skirti atskirą darbuotoją, kuris pavaduotų pasiuntinį arba reikalų patikėtinį Kaune ir Taline jiems nesant. Tuomet nereikėtų skirti darbuotojo iš centro (Prahos).

70 ČR URM dokumentas 1934 10 23 // AMZV ČR. Tresorové spisy II/2. 1932–1934, č. 114368. 1934 09 15 (slaptieji dokumentai).