Meškauskas tekste pasigedo „gilios analizės“ ir konstatavo, jog jame „neryškiai išdėstomi patys istoriniai faktai“10. Macevičius atkreipė dėmesį į tai, jog „skaitant Lietuvos TSR istorijos vadovėlį susidaro įspūdis, kad istorinė medžiaga dar nepakankamai ištirta“11. O štai Mickevičius pasigedo „istoriško objektyvaus požiūrio“, „drąsesnių apibendrinimų“ ir net „marksistinės ideologijos taikymo“. Neieškodamas politiškai korektiškų formuluočių, Vilniaus pedagoginio instituto direktorius visiškai atvirai nurodė, kur slypi drąsesnių įžvalgų stokos priežastys: „Vis jaučiama baimė – „kak by čevo ne vyšlo“12. Ore tvyrojusį nuosprendį gyvai aptariamam tekstui išsakė Rodinas: „Nors Lietuvos TSR istorijos vadovėlio autoriai neigia M. Pokrovskio mokyklos tezę, kad istorija – tai atgal žiūrinti politika, bet ši tezė persunkia visą vadovėlį.“13 Istorijos politizavimas, anot tekstą analizavusių posėdžio dalyvių, nulėmė daugybę Lietuvos praeities vaizdinio iškraipymų, klaidų ir netikslumų:
1. rusų ir lietuvių santykiai istorijos raidoje idealizuojami, o carinės Rusijos agresija pateisinama14;
2. kryžiaus karų epochos procesai vaizduojami perdėm supaprastintai15;
3. krikščionybės įvedimas vertinamas išimtinai neigiamai;
4. pozityvioji Vilniaus universiteto įkūrimo pusė nutylima;
5. nekreipiamas dėmesys į gamybinių jėgų augimo ir pažangos sąvokas, todėl istorijos procesas parodomas kaip regresas16;
6. stinga dėmesio politinei istorijai, feodalizmo laikotarpyje neatskleistas lietuvių kunigaikščių vaidmuo17;
7. XIX a. pab. prasidėjęs nacionalinis išsivaduojamasis procesas, socialdemokratų partijos ir Didžiojo Vilniaus Seimo veikla vaizduojama vienpusiškai neigiamai18;
8. XX a. lietuvių tautos istorija kai kuriuose rengiamo teksto skyriuose virsta LKP istorija19.
Posėdyje pasakytas mintis apibendrino LKP CK biuro atstovas Rodinas, iš esmės sutikdamas, jog kritinės pastabos yra pagrįstos. Diskusijai baigiantis buvo nutarta, kad „reikia labiau įsigilinti į Lietuvos TSR vadovėlio tekstą ir parinkti vietas, kurios konkrečiai pavaizduotų neteisingas tezes“20. Taip pat nuskambėjo mintis,
---
10 LYA. F. 16895, ap. 2, b. 231, l. 15.
11 Ten pat, l. 17.
12 Ten pat, l. 18–19.
13 Ten pat, l. 19.
14 Šarmaitis pareiškė, jog „nušviečiant lietuvių ir rusų santykius praeityje istorijos vadovėlyje nereikia lakavimo“ ir atkreipė susirinkimo dalyvių dėmesį į paradoksalią situaciją: „Čia pat pabrėžiama 1795 m. padalijimo ir Lietuvos prijungimo prie carinės Rusijos progresyvi reikšmė. Išeina, kad mes tarybiniuose vadovėliuose pateisiname carų grobiamąją politiką.“ Meškauskas teigė, kad lietuvių ir rusų santykius teksto autorius linkęs vertinti „iš šių dienų požiūrio“, o Macevičius pridūrė matąs tokiame elgesyje „perestrachovščiną“ ir „didžiarusiškojo šovinizmo gynimą“ (ten pat, l. 13, 16, 18).
15 Meškausko nuomone, teksto autoriai griebėsi idealistinės argumentacijos kalbėdami apie „piktą agresorių valią“ ir visiškai užmiršdami ekonomines šios agresijos priežastis, išplaukiančias iš pačios feodalinės santvarkos
16 3–5 pastabas pasakė Bulavas. Jo priekaištui dėl nepakankamo krikščionybės įvertinimo lietuvių tautos istorijoje pritarė Macevičius, atkreipdamas dėmesį į tai, jog šios religijos atstovai suvaidino teigiamą vaidmenį ugdydami moralę ir šviesdami visuomenę.
17 Meškauskas pasigedo dėmesio politinei istorijai, o Macevičius – kunigaikščiams. Pasakytai nuomonei pritarė ir Mickevičius pridurdamas, jog feodalinio elito veikla aprašoma ne tik nepakankamai, bet ir neobjektyviai.
18 Būtinybę koreguoti LSDP veiklos XIX–XX a. sandūroje vertinimus pabrėžė Šarmaitis. Jam pritarė Bulavas. Meškauskas, balansuodamas ant „vieningosios srovės“ erezijos ribos, pareiškė nepasitenkinimą tuo, jog vadovėlio autoriai XIX a. antroje pusėje mato du skirtingus judėjimus – nacionalinį ir socialinį. Jis buvo kritiškas ir Didžiojo Vilniaus Seimo vertinimams – juose įžvelgė perdėm stiprų schematizavimą bei negatyvizmą.
19 Šio drąsaus teiginio autorius – Mickevičius, pažymėjęs, jog: „kai kurie skyreliai (apie 1905–1907 m., 1912–1914 m.) yra ne Lietuvos TSR istorija, o partijos istorija.“ (žr.: LYA. F. 16895, ap. 2, b. 231, l. 18).
20 Ten pat, l. 20. |
dizainas ir programavimas giriaus